- Mantas Tomkūnas, "Sekundė"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Staiga kilusi audra dalį Smilgių miestelio kapinių pavertė nuolaužų krūva. Stichijos vartomi šimtamečiai medžiai sudaužė paminklus, išlaužė kapviečių aptvarus.
Antradienio vakaro įvykiai Panevėžio rajono Smilgių gyvenvietėje priminė klasikinio siaubo filmo siužetą: kapinėse į šipulius dūžta antkapiai, bažnyčioje tikintieji su baime ir nerimu stebi, kaip įsisiautėjusi audra beldžiasi į šventovės langus, juos pasiekia žemę drebinantis garsas – virsta šimtamečiai medžiai.
Skirtingai nei filme, antradienio audrą sukėlė ne antgamtinės jėgos, o gamtos stichijos, todėl kitą dieną į kapines užsukę žmonės rūpinosi kur kas žemiškesniais dalykais nei išvaryti piktąsias jėgas – samdyti darbininkai pjovė ant kapviečių suvirtusius medžius ir nešė juos į krūvas, o čia palaidotųjų artimieji vyko tvarkyti nuniokotų kapų.
Trečiadienio popietę kapinės priminė jau ne ramią amžinojo poilsio vietą, o triūsiantį skruzdėlyną. Vieni žmonės skaičiavo patirtus nuostolius, kiti džiaugėsi, kad jų artimųjų kapai nenukentėjo.
„Dukra paskambino ir pranešė apie audrą, atvykę pamatėm, kad paminklas nuverstas, gerai, kad nesudaužė, perskeltas buvo tik akmeninis bortelis. Reikės atstatyti, todėl ir išlaidų turėsim, bet su gamta nepakovosi. Prieš audrą kai kurie medžiai, numatyti nupjauti, jau buvo pažymėti“, – „Sekundei“ pasakojo iš Panevėžio artimųjų kapvietės atvykę pažiūrėti sutuoktiniai Bronius ir Birutė Verbliugevičiai.
Apžiūrėjus audros padarytus nuostolius, paaiškėjo, kad kapinėse buvo nuversti 34 medžiai, kiek tiksliai nuniokota kapų ir paminklų, vakar Smilgių seniūnijos darbuotojai dar nežinojo, tačiau buvo galima spėti, kad audra apgadino keliasdešimt kapviečių.
Skaičiavo nuostolius
„Sulankstė tik kapų tvorelę, nuostolių nedaug, bet yra dar trys kapvietės, jas reikės apžiūrėti, ar nenukentėjo. Vakar giminaičiai paskambino ir pranešė, kad tokie dalykai kapinėse vyksta, todėl šiandien iš pat ryto išskubėjom. Atėjome iš kitos kapinių pusės, todėl iš pradžių nesimatė, kokie padariniai, bet kai išvydom, nustėrom – baisu! Nepamenu, kad per 30 metų, tiek laiko palaidoti artimieji, kas nors panašaus kapinėse būtų įvykę“, – apie pirmus įspūdžius kalbėjo iš Pakruojo rajono atvažiavęs Vytautas Barbuška.
Kai kuriems atvykusiesiems į kapines pamatyti vaizdai priminė siaubo filmus.
„Pažįstami paskambino ir pranešė apie užgriuvusias kapines. Atėję pamatėm, kad tai – siaubo filmas. Niekada gyvenime nieko panašaus nesu regėjusi“, – įspūdžiais dalijosi panevėžietė Marija Angelė Šapnagienė.
Panašiai pasakojo ir kiti į kapines atskubėję žmonės. Kai kurie garsiai svarstė, kad patirtą nuostolį jiems bent iš dalies turėtų padengti Panevėžio rajono valdžia.
Privertė drebėti
Liudininkų teigimu, audra Smilgiuose prasidėjo apie 18 valandą. Iš staiga apsiniaukusio dangaus pasipylė kruša, ant žemės pabiro pupos dydžio ledai.
„Užėjo ūkas, nieko aplinkui nebesimatė, o į langus pradėjo daužytis ledai. Stovėjau ir drebėjau. Pamaniau – mano laimei, kad namo langai iš trijų stiklų, jei sudaužys vieną, kiti liks sveiki. Nuo stogo žliaugė vanduo, jis pripildė kieme esantį nedidelį baseiną. Ilgai nelijo – maždaug pusvalandį. Per tą laiką medžiai ir buvo išversti. Mano artimųjų kapvietės jie nepalietė, labai stebuklingai griuvo. Kapinės netoli bažnyčios, joje tuo metu buvo laikomos Mišios, todėl krentantys medžiai žmones labai išgąsdino“, – pasakojo Smilgių gyventoja Modesta Daraškevičienė.
Kapines nuo išvartytų medžių vaduojantys Panevėžio rajono savivaldybės atsiųsti miškininkai darbus žadėjo baigti iki vakaro. Darbininkai prisipažino, kad kapinių gelbėjimo darbus atlieka pirmą kartą, o taip išvartytus medžius po audrų yra matę tik miškuose.
Liko stovėti
Likimo ironija galima pavadinti tai, kad visi apdžiūvę ar patrešę medžiai, kurie pažymėti nupjauti, po audros liko stovėti, o nepažymėtieji tysojo ant žemės.
„Deja tie, kurie buvo baltais dažais pažymėti – išliko. Keista, matėsi, kad jie netvirti, bet liko stovėti. Galbūt todėl, kad buvo kapinių krašte“, – stebėjosi Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė.
Iki trečiadienio vakaro darbininkai spėjo gerokai apvalyti kapines: užkritę ant kapviečių medžiai buvo supjauti trinkomis ir sudėti į krūvas. Miestelio seniūnė teigė kol kas nežinanti, kaip ir kas už atliktus darbus kapinėse sumokės miškininkams ir komunalininkams.
„Tikriausiai bus atsiskaityta iš rezervinio fondo ar kitų lėšų, nes mes pinigų neturime ir nieko negalėtume padaryti. Viską spręs Savivaldybė. Kapines apžiūrėjo Panevėžio rajono valdžia ir specialistai, sprendė, kokios pagalbos reikia. Rytoj melioratoriai išveš kelmus“, – kalbėjo Z.Dabužinskienė.
Seniūnė teigė: kol nesutvarkytos kapinės, Savivaldybėje nesiteiravusi dėl galimybės žmonėms kompensuoti gamtos padarytus nuostolius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...