Panevėžio pataisos namų kalinės gamina papuošalus

Per krizę Panevėžio moterų pataisos namuose bausme atliekančiosios laiką trumpina verdamos gintaro karolius užsienietėms ir jų vaikams. Smarkiai sumažėjus užsakymų siūti, joms pasiūlyta imtis naujos veiklos - gaminti papuošalus.

Lietuviškus gintaro karolius įsigijusi anglė ar vokietė nė nenutuokia, kad jie suverti kalinių. Etiketėje užsienietės niekada nepamatys užrašo: „Made in prison“ (pagaminta kalėjime).

Firma, davusi nuteistosioms užsakymą verti karolius, neatskleidžia, į kokias šalis jie eksportuojami.

„Mums nelabai ir svarbu, kokios tautybės moterys nešios karolius. Džiaugiamės, kad yra darbo“, - sakė valstybinės įmonės prie Pravieniškių I pataisos namų Panevėžio filialo, geriau žinomo  kaip kalėjimo siuvykla, direktorė Arenida Mieliauskienė.

Prasidėjus sunkmečiui, užsakymų siūti patalynę sumažėjo daugiau kaip perpus. Apie kepyklos, kurioje prieš kelerius metus nuteistosios sėkmingai kepė duona izoliatoriams ir kalėjimams, krosnių  įjungimą nėra nė kalbos. Kalėjimo kepykla nepajėgi konkuruoti kainomis su privačiais kepėjais.

Todėl  griebiamas bet koks darbas. Nuteistosios lanksto lankstinukus, pakuoja varžtelius, laidus, atšvaitus.

Iš pustrečio šimto nuteistųjų siuvykloje dirba apie 50 moterų, dar apie dvi dešimtis turi darbo su karoliais. Gerais laikais užimtos būdavo daugiau moterų.

Pasak A.Mielauskienės, dauguma nuteistųjų visai nesikremta neturinčios darbo. Dirbti nori maždaug tik kas penkta prasikaltusioji. Nei anksčiau, nei dabar nėra prievartos lenkti nugarą. Moterys dirba savo noru.

Vienas nesėdėti susidėjus rankų skatina noras užsidirbti pinigų, kad galėtų apsipirkti vietos parduotuvėje, kitos nori šiek tiek susitaupyti, kad nereikėtų išeiti į laisvę tuščiomis kišenėmis.

Manoma, kad nuo kovo 1-osios norinčiųjų dirbti padaugės. Mat nuteistosioms teks pačioms susimokėti už joms priklausančių buities prietaisų naudojamą elektros energiją.

Vienos praduria, kitos veria

Prie gintaro karolių dirbančiosios pasiskirstė darbus. Vienos specialiu grąžtu praduria skylutes karoliukuose, kitos juos suveria. Skylutės praduriamos neapdirbto gintaro akmenukams. Tada užsakovai juos pasiima, apdirba, suteikia reikiamą spalvą ir vėl grąžina nuteistosioms suverti.

Pradurti skylutes gintaro akmenukams, ypač labai smulkiems, reikia miklių pirštų ir greitos reakcijos.

Kitaip greitai besisukantis grąžtas gali pradurti ne akmenuką, o pirštą.

Skylutes veriančios moterys, paklaustos, ar neteko susižaloti, patikino, kad ne.

„Dirbdamos nesvajojam, tai nieko blogo ir nenutinka“, - juokavo jos.

Pašnekovių teigimu, pradurti akmenukus nėra toks nuobodus darbas kaip verti, bet karolių vėrėjos su tuo nesutinka. Pasak jų, verti ir įdomiau, ir saugiau.

Karolių ilgis - nuo 23 iki 60 centimetrų. Trumpiausi gaminami vaikams. Ir jiems, ir moterims skirti karoliai yra nedidelių akmenukų. Tik kartą užsakovai buvo pateikę didelių gintaro akmenų, iš jų buvo veriami masyvūs karoliai.

A.Mieliauskienė tvirtino, kad ir skylučių dūrėjos, ir karolių vėrėjos per mėnesį gali užsidirbti iki 200 litų. Uždarbis priklauso nuo to, kaip greitai moteris sugeba dirbti. Pavyzdžiui, vienos vidutinio ilgio karolius suveria per 15 minučių, kitos užtrunka du kartus ilgiau.

Gruodį moterys užsakovams atidavė 4000 karolių.  Kitais mėnesiais jie užsakydavo nuo 3000 iki 5000 karolių.

„Įvykdytume ir didesnį užsakymą, kad tik būtų“, - sakė A.Mieliauskienė.

Pelningiausia siūti patalynę

Vadinamojoje kalėjimo siuvykloje anksčiau buvo siuvama daug patalynės įkalinimo įstaigoms, ligoninėms, globos įstaigoms, darbo drabužiai, uniformos įkalinimo įstaigų darbuotojams. Dabar čia irgi dūzgia siuvamosios, bet jau nebe visos.

Direktorės teigimu, kadangi pagrindiniai užsakovai yra biudžetinės įstaigos, kurios sunkmečiu vos suduria galą su galu, užsakymų sumažėjo beveik 60 procentų.

„Mums ypač apsimokėjo siūti patalynę. Darbas nesudėtingas, o užmokestis buvo neblogas. Įgudusios siuvėjos galėjo užsidirbti apie 300 litų per mėnesį“, - pasakojo A.Mieliauskienė.

Tarp dirbančiųjų siuvykloje  - tik viena kita profesionali siuvėja. Daugelis šio amato išmoko sėdusios į kalėjimą.

Dažniausiai siūti mokosi ilgesniam laikui nuteistos moterys. Pataisos namų darbuotojai pastebėjo, kad dirbti dažniau pageidauja pirmą kartą patekusios į nelaisvę. O nuteistos antrą ir daugiau kartų neturi motyvacijos dirbti.

Artimieji labai remia

Paradoksas, tačiau sunkmečiu nuteistas moteris artimieji  pinigais remia labiau nei anksčiau. Kas mėnesį į pustrečio šimto nuteistųjų sąskaitas iš viso vidutiniškai pervedama 40-50 tūkstančių litų. Vienai moteriai tenka apie 200 litų.

Įkalinimo įstaigos vadovai spėja, kad nuteistosios manipuliuoja giminaičių gerumu. Juos ne kartą nustebino kalinių artimųjų skambučiai. Žmonės teiravosi, ar tikrai kalėjime moterys laikomos pusbadžiu, neturi muilo.

Pataisos namai sunkmečiu iš tiesų taupo. Moterims vos kelias valandas per dieną leidžiama naudotis dušais, viryklėmis. Jų prašoma mažiau žiūrėti televizorių, taupyti šviesą, tačiau maistui netaupoma.

Per dieną maistui skiriama nuo 5 iki 7 litų. Sočiau ir gausiau maitinamos nėščiosios, mažus vaikus auginančios motinos, nepilnametės. Dirbančių moterų dienos racionui skiriama 5,80 Lt - 80 centų daugiau nei nedirbančiųjų. Taigi siūti ar verti karolius naudinga ir dėl to.