Panevėžį dusina smogas

Atšiauri žiema Panevėžį paskandino dūmuose ir smoge. Čia oro kokybės rodikliai užfiksavo, kad užterštumo lygis viršijo normą beveik du kartus.

Viršyti taršos normą miestuose per metus leidžiama ne daugiau nei 35 dienas. Panevėžyje nuo šių metų pradžios skaičiuojama jau 22 dienos, kai teršalų kiekis viršijo leistiną normą.

Rekordinė kietųjų dalelių koncentracija – 146 mikrogramų kubiniame metre – užfiksuota sausio 15-ąją, kitą dieną matavimo prietaisai rodė 141 mikrogramą aplinkos taršos. 

Už didesnį nei leidžiamą užterštų dienų skaičių savivaldybėms netrukus gali tekti patuštinti savo iždą. Šiuo metu dar tik derinamas įstatymo projektas numato, kad viršijus 35 dienų limitą savivaldybei gresia bauda nuo 200 Lt iki 1000 Lt. Antrą kartą bauda gali siekti iki 2000 Lt.

Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė mano, kad 35 dienų limitas miestams per mažas.

„Savivaldybės žiemą niekaip negali liepti gyventojams nekūrenti krosnių. Oro taršą mažinti savivaldybė gali nebent pavasarį išveždama iš gatvių susikaupusį purvą“, – teigė vedėja.

Krizė veikia ir orą

Specialistai padidėjusią oro taršą sieja su itin šalta žiema, kai gyventojai intensyviai kūrena krosnis.

„Panevėžyje savaitgalis buvo gana ramus, be vėjo, žemas slėgis, todėl teršalai liko neišsklaidyti“, – mano Z.Tverkutė.

Vedėjos nuomone, vienintelė galimybė žiemą kvėpuoti švaresniu oru – pačių individualių namų savininkų sąmoningumas.

„Tegalime gyventojų paprašyti nedeginti atliekų – lakuotų baldų, plastmasių, gumos. Jos degdamos į aplinką išskiria itin nuodingas medžiagas. Oro taršos padidėjimo negalime atskirti ir nuo ekonominio sunkmečio. Neturėdami už ką nusipirkti kokybiškų malkų gyventojai šildosi bet kuo, net ir iš konteinerių parsineštomis atliekomis“, – pažymi Z.Tverkutė.

Pavasaris nebus gaivesnis
 
Švaresnio oro panevėžiečiams nežadama netgi atšilus. Jau bene aštuonerius metus pavasariai mieste būdavo užfiksuojama daugiausia dienų, kai kietųjų dalelių koncentracija ore viršijo leistiną normą.

„Esame labai sunerimę, nes nutirpus sniegui purvo sankaupos gatvėje kils į viršų ir oro tarša gali dar padidėti“, – perspėjo Z.Tverkutė.

Pasak jos, kietosios dalelės, lengvai patenkančios į kvėpavimo takus, plaučių alveoles ir kraują, neigiamai veikia visą organizmo sistemą. Ypač jaurūs oro taršai astmininkai. Gyventojams, ypač sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, patartina mažiau būti lauke, rečiau vėdinti kambarius.

„Svarbiausia rekomendacija, kad bent šiltuoju sezonu kvėpuotume kiek įmanoma švaresniu oru, sugrįžti prie protėvių tradicijų ir gerbti medžius. Deja, kažkodėl panevėžiečiai medžių labai nemyli“, – tvirtino Z.TVerkutė.


Šiame straipsnyje: smogas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių