Palaikų kremavimui - „žalia šviesa"

Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina patvirtinti taisykles, kurios nustatys kremavimo paslaugomis besiverčiančių įmonių licencijavimo tvarką. Tai reiškia, kad Lietuvoje bus duotas teisinis startas palaikų kremavimui, nes kol nebuvo poįstatyminių aktų, realiai neveikė palaikų kremavimą įteisinęs įstatymas.

Tuo pat metu ketinama pataisyti ir ankstesnį Vyriausybės nutarimą, nurodantį, kokio dydžio mokestį įmonės mokės už kremavimo veiklos licencijos išdavimą, pakeitimą ar dublikato išdavimą. Manoma, jog licencijos išdavimas įmonei kainuos 1100 litų, pakeitimas - 550, o dublikato išdavimas - 200 litų.

Seimas praėjusių metų gruodžio 20 dieną priėmė žmonių palaikų laidojimą, kremavimą ir balzamavimą reglamentuojantį įstatymą.

Teisės aktas numato galimybę sudeginti mirusiojo palaikus, jei mirusysis ar jo artimieji yra išreiškę tokią valią. Jei mirusiojo giminaičiai nesutaria dėl palaikų likimo arba jeigu dėl žmogaus mirties atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuomet kremuoti neleidžiama.

Priimtame įstatyme taip pat sakoma, jog "kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume ar urnų sienoje, taip pat išbarstant kapinėse kremuotų palaikų barstymo lauke. (...) Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti neribotą laiką saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose".

Ši įstatymo nuostata yra susilaukusi Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK)pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kritikos. Arkivyskupas buvo atsiuntęs kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovą, kuriuo prašė išbraukti šią ir kai kai kurias kitas nuostatas iš įstatymo, nes jos esą prieštarauja bažnytinei Kanonų teisei.

Lietuvoje palaikų kremavimas kol kas nevykdomas. Lietuviai dažniausiai mirusiųjų artimųjų kūnus kremuoti veža į kaimyninę Latviją. Įvairiais skaičiavimais, mirusiojo nuvežimas į Rygą, kremavimas ir parvežimas kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų.

Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc.vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.