Opozicija kelia rankas į viršų

Artėjantis ruduo politiškai bus karštas. Tačiau naujuoju opozicijos lyderiu tapsiantis socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius labai atsargiai vertina galimybes perimti valdžią iš Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės.

– Jau sveikinti jus kaip būsimą naująjį opozicijos lyderį vietoj Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio?

– Sveikinti dar negalima. Opozicinės frakcijos dar turi susirinkti į pasitarimą prieš Seimo rudens sesiją, kuri prasidės rugsėjo 10 d., ir priimti oficialų sprendimą dėl savo lyderio.

– Bet preliminarus bent trijų opozicinių frakcijų – Socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos – apsitarimas jau yra, kad jūs būtumėt skiriamas opozicijos lyderiu?

– Taip. Tam tikri pokalbiai jau yra įvykę ir jie toliau vyksta. Tačiau galutinį sprendimą dėl susitarimo, kaip dirbsime toliau, priims bendras opozicijos susirinkimas, kuris turėtų vykti pačioje rugpjūčio pabaigoje, kai visi grįš iš atostogų ir prasidės labai konkretus pasirengimas būsimai rudens sesijai.

Beje, mes pakviesime prie to susitarimo prisidėti ir Krikščionių partijos frakciją, kuri taip pat formaliai yra pasiskelbusi opozicine. Taigi ji irgi galės dalyvauti įgyvendinant visų opozicinių frakcijų susitarimą.

– Ar rudenį opozicija vis dar dės pastangas nuversti Vyriausybę? O gal toks tikslas jau nebebus keliamas?

– Gal aš ne taip formuluočiau klausimą. Sakyčiau taip – mes būsime pasirengę perimti atsakomybę už valstybę tuomet, kai turėsime tvirtą 75 ir daugiau mandatų Seime daugumą. Šiuo metu trys opozicinės frakcijos turi 53 parlamentarus iš 141, jeigu skaičiuotume su Krikščionių partijos frakcija, – 65 mandatus. Tokiomis sąlygomis būtų sunku kalbėti apie atsakomybės prisiėmimą už naujos valdančiosios koalicijos suformavimą.

– Atrodo, surinkti 75 Seimo narius nebus labai paprasta?

– Šiuo metu dar tokių garantijų neturime. Tačiau kai susirinksime ir kalbėsimės su Krikščionių partija, su atskirais Seimo nariais, pastaruoju metu palikusiais valdančiųjų gretas, pavyzdžiui, liberalcentristus, tuomet bus galima kalbėtis dėl tokių planų konkrečiau. Pokalbiai vyks ir toliau, kaip vyko ir iki šiol.

– Bet ar pernelyg didelis opozicijos susiskaidymas nėra trukdis perimti valdžią?

– Pasakyčiau taip – dabartinėmis sąlygomis galbūt ir sunkiau būtų tartis, jeigu būtų formuojama nauja valdančioji dauguma, alternatyvi dabartinei. Bet kai kalbamės kaip opozicinės partijos, randam bendrą sutarimą daugeliu klausimų, įskaitant ir dėl priešinimosi neteisingiems, mūsų požiūriu, dabartinės valdžios sprendimams.

Esu tikras, kad ir ateityje, kalbėdami apie opozicijos bendrą veikimą, rasime bendrą kalbą.

Aišku, formuojant naują valdžią, ta sutarimo situacija būtų kur kas sudėtingesnė, nes derinimo procedūros viduje, pačiose frakcijose ir partijose, būtų, žinoma, ilgesnės ir komplikuotesnės, susijusios su daugeliu visokių problemų, nesutarimų ir trikdžių.

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi netikinti, kad dabartinė opozicija galėtų suformuoti veiksmingą naują valdžią, alternatyvią dabartinei. Nesutinkate su Prezidente?

– Esu su Prezidente kalbėjęs prieš maždaug pusantro mėnesio. Ji pasakė, kad į valdančiųjų koalicijų formavimą ji tikrai niekaip nesikiš. Tai Seime atstovaujamų partijų ir politikų prerogatyva, jų susitarimo reikalas.

Bet, tenka pripažinti, kad valstybės vadovė irgi konstatavo tai, ką jums tik ką esu pasakęs: opozicijos pusėje nėra užtektinai pajėgumų ir Seimo narių balsų, kad būtų galima perimti valdžią. Tačiau ji nepaneigė galimybės, kad toks balsų skaičius gali vieną dieną atsirasti. Tik, žinoma, be Prezidentės pagalbos. Ji tik stebi situaciją Seime iš šalies ir konstatuos kardinalius politinius pokyčius, jeigu tokie įvyktų.

– Gal didžiausia dabartinė valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kalba su socialdemokratais dėl paramos faktiškai jau mažumoje likusiai A.Kubiliaus Vyriausybei?

– Tokie pokalbiai su konservatoriais nevyksta. Bet pačioje Seimo pavasario sesijos pabaigoje vyko du pokalbiai su premjeru dėl mūsų partijos arba opozicijos paramos kai kuriems Vyriausybės teikiamiems socialiniams ir finansiniams įstatymams. Daugiau jokių tokio ar panašaus pobūdžio pokalbių nebuvo.

Manau, kad šiuo metu būtų neteisinga, būtų padaryta didelė politinė klaida, jeigu būtų mažumos Vyriausybė su mūsų parama.

– Kodėl? Nes tokia parama neapsimoka artėjant kitąmet vasarį vyksiantiems savivaldos rinkimams?

– Ne tik dėl to. Savivaldos rinkimai, aišku, daro tam tikrą politinę įtaką. Bet manau, krizės laikotarpiu reikalingi ryžtingi politiniai veiksmai, kad būtų galima išspręsti šalį kamuojančias problemas. Seime jau šiuo metu sudėtinga priimti labai svarbius sprendimus. Vyriausybės pasiūlymai nuolat stringa, nors bent dalis jų, reikia pripažinti, galų gale būna priimami. Vadinasi, Vyriausybė dar sugeba sutelkti tam tikrą Seimo paramą sau ir savo pasiūlymams. Tai dar vienas įrodymas, kad kol kas negalime kalbėti apie tai, kad jau yra atsiradusi reali alternatyva dabartinei valdančiajai koalicijai. Galbūt tolesnėje arba artimesnėje ateityje situacija pasikeis.

– Ar yra tokių Vyriausybės pasiūlymų, kuriems opozicija pritartų? Tarkim, pensinio amžiaus ilginimui, nes, kaip viliasi socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, opozicijoje irgi yra įsitikinimas, kad to sprendimo neišvengsime.

– Nenoriu sukonkretinti atskirų įstatymų projektų. Esame pasakę, kad visada pasiruošę kalbėti, tartis ir paremti tuos sprendimus, kurie reikalingi šaliai sudėtingu metu. Jeigu matome, kad įstatymai tikrai reikalingi, mes jokiu būdu nebūsime kategoriški ir konstruktyviai juos remsime.

– Kitų metų biudžetui pritarsite?

– Žiūrint, koks jis bus. Manau, kad triukšmo, diskusijų įvairiais ekonominiais ir socialiniais klausimais bus labai daug. Bet priimtas, tikiuosi, bus.

Valdantieji, matyt, iškels sau tikslą pirmiausia priimti kitų metų biudžetą. O visi įstatymai, jo įgyvendinamieji teisės aktai, nueis į antrą planą. Turiu galvoje – valdantieji pernelyg nesielvartaus, jeigu tiems įgyvendinamiesiems teisės aktams Seime nebūtų pritarta. Pavyzdžiui, dėl naujų mokesčių įvedimo ar dabartinių pakėlimo. Mes tokiems tikrai nepritarsime.

Tikėtina, kad valdantieji stengsis kitąmet gyventi ir biudžeto skyles lopyti iš ekonomikos augimo. Jeigu metų viduryje matys, kad nelabai sekasi, tuomet teiks biudžeto pakeitimus, bandys jį apkarpyti.

– Yra manančių, kad iki pat 2012 m. Seimo rinkimų išliks dabartinis politinis "status quo", kai Vyriausybė jau formaliai nebeturi daugumos, bet ir opozicija negeba surinkti užtektinai pajėgumų, kad perimtų valdžią. Sutinkate su tokia prognoze?

– Galimas ir toks variantas. Ką reiškia perimti valdžią? Vien siekti valdžios dėl valdžios tikrai nėra mūsų tikslas. Formuojant naują koaliciją reikia žiūrėti ir asmenybes, ar tikrai žmonės yra pasiruošę perimti atsakomybę. Turi būti aiškus sutarimas, kad negali būti jokio blaškymosi, nereikalingų politinių diskusijų, bet turi būti vienybė sprendžiant svarbiausius klausimus. Jeigu tokio sutarimo nebus, tada neverta ir galvoti apie valdžios perėmimą, nes ji tiesiog nebus išlaikyta.

Kol kas neturime daugumos net ir formaliai. Formuoti naują valdančiąją koaliciją iš 65 parlamentarų būtų juokinga.

– Bet 10 Seimo narių galbūt galima atplėšti nuo dabartinės koalicijos? Pavyzdžiui, liberalcentristus.

– Visą laiką vyksta pokalbiai. Bet dėl jų produktyvumo galiu pasakyti, kad būdami valdžioje žmonės skaičiuoja, ką dabar turi ir ką turėtų alternatyviu atveju.

Partijos žiūri labai pragmatiškai – jos žino, kad jeigu kita pusė formuos naują valdžią ir joje bus daugiau partijų, tuomet teks paaukoti vieną kitą ministro portfelį. Nes vis tiek būtų taikomas proporcinis postų pasidalijimas. Tuomet ta partija, kuri dabar turi du ar tris ministrų portfelius, perėjusi į naujos koalicijos formavimą, tiek jau gali nebeturėti. Tai dabartines valdančiąsias partijas laiko kartu.