Nuspręsta leisti išimties tvarka pilietybę suteikti sportininkams

Seimas ketvirtadienį pritarė parlamentaro Žilvino Šilgalio pasiūlymui, kuris leistų išimties tvarka pilietybę suteikti Lietuvai atstovauti ketinantiems sportininkams.

57 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš, 40 susilaikius Seimas pritarė pasiūlymui, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, "kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje".

Pasiūlymą patekęs Ž.Šilgalis argumentavo, kad tokia pataisa sudarytų galimybę tarptautinėse sporto varžybose Lietuvai atstovauti ne lietuvių kilmės sportininkams. Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

"Tokiu būdu talentingi sportininkai turėtų galimybę atstovauti Lietuvai, kaip yra daugelyje Europos šalių, o šalis turėtų dideles galimybes atstovauti įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose", - sakė parlamentaras, pridūręs, kad "valstybės įvaizdžiui tai būtų didelis pliusas".

Ž.Šilgalio pasiūlymas parlamento salėje sulaukė ir rasistinio pobūdžio pastabų. "Nesupykit, bet aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai", - replikavo Egidijus Klumbys.

Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo, jog pasisakymas - rasistinio pobūdžio. "Tai jau toks rasistinis pasisakymas. Nelabai gerai. Bet balsuojam", - sakė I.Degutienė.

Po balsavimo pasisakiusi Vilija Aleknaitė Abramikienė tvirtino, jog parlamento vadovė turėjo sureaguoti griežčiau.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija, kurią jos kritikai sako esant antikonstitucine, Seime svarstoma jau antrus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.


Šiame straipsnyje: pilietybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių