Nuostoliai dėl audros – daugiau kaip 20 milijonų litų (papildyta 14.40 val.)

Preliminariais skaičiavimais, praėjusį savaitgalį praūžusios audros žala, neskaičiuojant nuostolių elektros tinklams, siekia apie 21 milijoną litų.

Apie tai ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje pranešė vidaus reikalų ministras Raimondas Palaitis.

Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, 15 mln. litų nuostoliai padaryti miškams, 1 mlnl litų - keliams ir apie 5 mln. litų savo išmokas dėl stichijos padarytos žalos skaičiuoja draudikai.

Ministras tvirtino, kad nuostoliai dar tikslinami ir skaičiuojami. Galutinai jie gali paaiškėti ne anksčiau kaip po savaitės-kitos. Tik tuomet, anot atostogaujantį premjerą Andrių Kubilių pavaduojančios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė galės nuspręsti, kokią dalį šių nuostolių įmanoma kompensuoti iš valstybės rezervo fondo. Jis dabar siekia apie 5 mln. litų.

I.Šimonytė paaiškino, kad paskelbta daugiau kaip 20 mln. litų suma yra visi nuostoliai, suminiai, kurie skaičiuojami dėl gamtos stichijos padarytos žalos. "Čia yra ir kelininkų, ir miškininkų, ir draudikų išlaidos, dar prisidės energetikų skirtos lėšos. Tai toli gražu nereiškia, kad į tokią kompensaciją iš Vyriausybės rezervo bus pretenduojama", - sakė ministrė.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad elektros dėl vėtros nutraukytų laidų buvo netekę daugiau kaip pusšimtis tūkstančių vartotojų. Vakarų skirstomieji tinklai (VST) pranešė, kad netekusiųjų energijos buvo 30 tūkstančių, Rytų skirstomieji tinklai (RST) – 25 tūkst. gyventojų.

Ketvirtadienį elektros energijos neturėjo apie 1500 VST vartotojų ir 2900 RST vartotojų.

„VST sugadinta 1300 transfarmatorinių, RST – apie 1200 transfarmatorinių. Pažeista apie 120 aukštos įtampos linijų, 330 – ne“, - pranešė A.Sekmokas.

Anot jo, energetikai vis dar skaičiuoja nuostolius ir nepateikia preliminarių skaičiavimų.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas pranešė, kad ketvirtadienio skaičiavimais, valstybiniuose miškuose pažeista apie 360 tūkstančių kubinių metrų medienos. „Nepasakyčiau, kad tai buvo labai didelė katastrofa. Turėjome ir didesnių. Šįkart problema ta, kad buvusios audros siautėjo spalio-sausio mėnesiais, šaltuoju metų laiku, todėl turėdavome iki pavasario pakankamai laiko, kad sutvarkytume miškus“, - sakė jis.

R.Palaitis informavo, kad buvo sugadinti 424 gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, apgadinta šimtai automobilių. 4 žmonės žuvo.

Ministro nuomone, Lietuvoje nebuvo reikalo skelbti ekstremalios padėties, dėl to turėjo spręsti kiekviena atskira savivaldybė. „Tačiau tik Kaišiadorių rajonas buvo paskelbęs ekstremalią padėtį“, - tvirtino vidaus reikalų ministras.


Šiame straipsnyje: audranuostoliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių