Nors gimstamumas didėja, vaikų skaičius mažėja

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 636 tūkst. vaikų iki 18 m. amžiaus, t.y. kas penktas gyventojas buvo vaikas. 

Vaikų skaičius pernai sumažėjo 17,6 tūkst. (2,7 proc.), o nuo 2005 m. pradžios – 110,2 tūkst. (14,8 proc.). Pasak sociologės Lilijanos Astros, nors gimstamumas ir didėja, bet vaikų skaičius mažėja dėl „naujos emigracijos bandos ir jos kokybinio pobūdžio“.

„Tai reiškia, kad dabar jau emigruoja šeimos su vaikais. Jeigu anksčiau važiuodavo po vieną – čia likdavo arba vyras, arba žmona, tai dabar jie integruojasi į užsienio valstybes gana nuosekliai.

Jeigu paanalizuotume vidinius statisti

kos rodiklius, tai tikrai yra ryšys – tarsi demografinės tendencijos lyg ir pagerėjo, gimsta šiek tiek daugiau vaikų, deja, labai daug jaunų šeimų, įgijusių specialybę, kvalifikaciją, visgi bando adaptuotis naujoje tėvynėje.

Be abejo, emigrantų vaikai augs ten, lietuviškai jie nekalbės ir tai yra milžiniški praradimai“, – kalbėjo sociologė.

Mieste šių metų pradžioje gyveno 408,2 tūkst. (64,2 proc.), kaime – 227,9 tūkst. (35,8 proc.) vaikų. Per pastaruosius penkerius metus vaikų skaičius mieste sumažėjo 14, kaime – 16 proc.

2010 m. pradžioje buvo 325,9 tūkst. berniukų ir 310,2 tūkst. mergaičių, palyginti su 2005 m., berniukų sumažėjo 56,3 tūkst., mergaičių – 53,9 tūkst. (maždaug po 15 proc.).
Dėl pastaraisiais metais didėjančio gimstamumo pakito vaikų amžiaus struktūra. Vaikų iki 4 metų amžiaus dalis padidėjo nuo 16 proc. 2005 m. iki 21 proc. 2009 m.

2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių, tai 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 8,9 2005 m. iki 11 2009 m.

Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusiųjų skaičius, kurį moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį) 2009 m. buvo 1,55 (2005 m. – 1,27).

Išankstiniais „Eurostato“ duomenimis, 2009 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse 1000 gyventojų vidutiniškai teko 10,8 gimusiojo, tai yra mažiau negu Lietuvoje (11).
Daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Airijoje (16,8), Prancūzijoje (12,9) ir Jungtinėje Karalystėje (12,7), mažiausiai – Vokietijoje (7,9), Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje (po 9,2).

Didžiausias suminis gimstamumo rodiklis 2008 m. buvo Airijoje (2,1), Prancūzijoje (2), Jungtinėje Karalystėje (1,91), Danijoje (1,89), Suomijoje (1,85), mažiausias – Slovakijoje (1,32), Vengrijoje (1,35), Rumunijoje (1,36).

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pirmais ir antrais šeimoje gimusių vaikų skaičius padidėjo 1,2 karto, o trečiais ir paskesniais gimusių vaikų dalis gerokai sumažėjo – nuo 16,7 proc. 2005 m. iki 14 proc. 2009 m.

2009 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. kūdikių (2005 m. – 8,7 tūkst.). Pernai dauguma (apie 70,8 proc.) vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą.

Europos Sąjungos valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2008 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (54,7 proc.), Slovėnijoje (po 52,8 proc.) ir Prancūzijoje (52,6 proc.), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimusieji sudarė atitinkamai 5,6 ir 8,9 proc.