Neteisėtai praturtėjusiųjų kišenėse - milijonai litų

Beveik metus galiojant įstatymui, numatančiam pajamomis nepagrįsto turto konfiskavimą, teisėsaugos institucijose dėl to vykdoma kelios dešimtys ikiteisminių tyrimų. Teismą kol kas pasiekė trys bylos, sprendimas priimtas vienoje jų.

Ši statistika ketvirtadienį pristatyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) surengtoje konferencijoje.

Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, tyrimai šiuo metu atliekami dėl galimai neteisėtai įgyto stambaus turto, verto nuo kelių šimtų tūkstančių iki keleto milijonų litų.

Pasak jo, konferencijoje įvairių teisėsaugos institucijų atstovai raginti daugiau dėmesio skirti finansinei naudai, kurią įtariamiesiems galėjo atnešti nusikaltimai.

„Šiuo metu iš tikrųjų dažnais atvejais nuteisia asmenį teismas, o pinigai - turtas ir lėšos - lieka (...). Mes žiūrėtume į tai, kad vis dėlto kiekviename ikiteisminiame tyrime ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjai arba operatyviniai darbuotojai turėtų vertinti nusikalstamos veikos finansinę naudą - mes būtent apie tai šiandien ir diskutavome“, - po konferencijos žurnalistams sakė V.Giržadas.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas savo ruožtu aiškino, kad realios įstatymo taikymo problemos paaiškės teismuose.

„Kaltinamieji grindžia savo pajamas kažkokiu būdu - įvairiais paskolų rašteliais, tai prokuroras turės įrodyti teismui, paneigti tuos įrodymus, čia ir prasidės visi teisminiai dalykai“, - dėstė jis.

U.Vyčinas taip pat priminė, kad vienintelėje iki šiol išnagrinėtoje neteisėto praturtėjimo byloje teismo sprendimu buvo konfiskuota per 80 tūkst. litų bei skirta 13 tūkst. litų bauda.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas savo ruožtu aiškino, kad valstybės tarnautojų deklaracijas tikrinę mokesčių inspektoriai neteisėto praturtėjimo požymių šiemet įžvelgė dešimtyje jų. Tačiau jis nepatikslino, ar dėl šių atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

„Kalbant apie neteisėtą praturtėjimą, požymiai buvo maždaug apie dešimties valstybės tarnautojų veiksmuose arba jų sutuoktinių (...). Būna įsigyti arba namai, arba žemės sklypai ir pagrindimas paprastai būna tipinis - bandoma remtis tariamai gautomis paskolomis, paskolos gali būti tiek iš fizinių asmenų, tiek iš užsienio juridinių asmenų ir mūsų darbas susiveda į vertinimą, kiek tos paskolos yra realios“, - aiškino jis.

Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą. Pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir baudžiamojo proceso metu nepagrindžia šio turto įgijimo teisėtumo.

Turtas galės būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą, taip pat jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.

Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.