Nesutarimai dėl tiesioginių merų rinkimų atrodo neįveikiami

Nei politikai, nei visuomenininkai neranda sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų būtinumo ir dėl to, kokia turėtų būti savivaldos sąranga įvedus tokius rinkimus. Todėl vis daugiau abejojančių, kad kitąmet merus pavyks rinkti tiesiogiai.

„Turi turėti atitinkamas galias“

Pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas (VVSRK) surengė diskusiją apie savivaldą. Bene didžiausius nesutarimus sukėlė klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų ir jų įgaliojimų, vietos savivaldos sistemoje, santykių su savivaldybių tarybomis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tvirtino, kad „visuomenei primesta tik viena tema, susijusi su savivalda - tiesioginiai merų rinkimai“. Tuo tarpu, jos ir daugumos valdančiųjų konservatorių nuomone, apie savivaldos reformą turi būti kalbama kompleksiškai, neišskiriant tik tiesioginių merų rinkimų būtinybės.

„Bet jeigu jau apsisprendžiam tiesiogiai rinkti merą, jis turi turėti ne tik atsakomybę, bet ir atitinkamas galias, kad galėtų spręsti įvairias problemas, įskaitant ir finansines“, - sakė Seimo vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jau praktiškai nebeliko laiko diskusijoms, jeigu norima jau per 2011 metų vasarį rengiamus savivaldybių tarybų rinkimus merus rinkti tiesiogiai. „Lieka metai iki rinkimų, reikia ne tik Konstituciją pakeisti, bet ir visus būtinus įstatymus priimti, pasiruošti“, - teigė I.Degutienė.

Baiminosi Kėdainių varianto

Tačiau diskusijos dalyviai parodė, jog tebėra kardinalūs nesutarimai tarp skirtingų politikų ir visuomeninių organizacijų atstovų tiek dėl tiesiogiai renkamo mero, tiek dėl jo įgaliojimų.

„Tai gal viską rinkime - ministrą pirmininką, generalinį prokurorą, teisėjus? Dar būtų didesnė demokratija“, - ironizavo teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Kovo 11-osios akto signataras, ilgametis Vilniaus miesto tarybos narys socialdemokratas Audrius Rudys prognozavo, kad įteisinus tiesioginius merų rinkimus savivaldybėse „atsiras vietiniai karaliukai“. „Pirmieji tokie rinkimai gal ir kvepės demokratija, bet tikrai ne antrieji ar tretieji. Jie paprasčiausiai išsigims į vietines nedideles monarchijas, panašiai, kaip dabar Kėdainiuose yra“, - piktinosi A.Rudys.

Kėdainių rajone daugelį metų „karaliavo“ su turtingu verslininku Viktoru Uspaskichu siejamos politinės grupuotės.

Todėl, pasak A.Rudžio, neverta stumti tiesioginių merų rinkimų idėjos jau 2011 metams. „Geriau nepadaryti visai, negu padaryti blogai. Tiesioginiai merų rinkimai bus blogai todėl, kad tai bus pateikta, kaip neva realių visuomenės problemų sprendimo būdas, nors taip toli gražu nebus. Bus didelės, bet tuščios viltys, išrinkus tiesiogiai merus, bet tos viltys nuolat žlugs. Ir tai bus dar didesnė žala demokratijai“, - įsitikinęs politikas.

Nevadino panacėja

„Iliuzija, kad tiesiogiai išrinkti merai išspręs visas problemas. Tai tikrai ne panacėja. Žmonės nori turėti renkamus seniūnus arba nedideles, kad ir penkių narių, seniūnijų tarybas, kurios paskui rinktų paskui seniūnus“, - mano visuomenės veikėjas Darius Kuolys.

Politologė Ainė Ramonaitė tvirtino, kad tiesioginiai merų rinkimai gali nulemti partijų susilpnėjimą, nors jos Lietuvoje ir taip dar nėra pakankamai stiprios. „Tiesioginiai merų rinkimai gali reikšti dar didesnę partinę fragmentaciją. Susilpninti apatinę grandį gali. Todėl nematau didelių pranašumų toje sistemoje“, - sakė ji.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma priminė, kad žmonės nori tiesiogiai renkamo mero, nors ir nesigilina į klausimą, kaip išspręsti jo įgaliojimų ir santykių su taryba problemas.

J.Razmos nuomone, VVSRK teisingai pasielgė, siūlydamas tiesiogiai išrinktus merus paversti vietinės vykdomosios, o ne atstovaujamosios valdžios galvomis. „Noriu pasveikinti komitetą, kad pasiūlėte tokį modelį, nors po to ir gavote pylos“, - turėdamas galvoje Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Savivaldybių asociacijos priešingą poziciją, sakė J.Razma. „Bet siūlau laikytis. Savivaldybėse tikrai nebereikia dar vienos atstovaujamosios valdžios tiesiogiai išrinktos grandies“, - pridūrė jis.

Netiki, kad pavyks

Kitas konservatorius Liudvikas Sabutis pasisakė už tai, kad jau kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai. Jis irgi parėmė VVSRK poziciją dėl tokio mero – vykdomosios valdžios vadovo įteisinimo.

Socialdemokratas Algis Rimas irgi remia šią idėją. Jis paragino politikus kuo greičiau susitarti ir balsuoti dėl būtinų Konstitucijos pataisų bei įstatymų pakeitimų. „Jeigu ir toliau tūpčiosim vietoje, tai ir kitą kadenciją galime ilgai ir nuobodžiai svarstyti tą patį tiesioginių rinkimų klausimą“, - sakė jis.

Vis dėlto, A.Rimas pastebėjo netikintis, kad politikams pavyks pakankamai sparčiai susitarti ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus jau kitąmet. Socialdemokrato nuomone, šio klausimo sprendimas labiausiai priklauso nuo konservatorių, kuriuos drasko labai gilūs nesutarimai.

Reikės įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą

L.Sabutis priminė, kad kitąmet savivaldybių rinkimuose galės dalyvauti ne tik partiniai kandidatų sąrašai, bet ir partijoms nepriklausantys pretendentai, nes turi būti įgyvendintas Konstitucinio Teismo (KT) prieš trejus metus priimtas atitinkamas nutarimas. „Dalyvaus ir ne partijų nariai, bendruomenių atstovai. Tai reiškia, kad bus gana margos tarybos. Todėl reikalinga savarankiška, tiesiogiai išrinkta, stabili mero institucija“, - sakė jis.

Diskusijoje kalbėta, kaip įgyvendinti minėtą KT nutarimą, kokiu būdu leisti nepartiniams kandidatams dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tačiau ir čia bendros nuomonės neprieita, todėl VVSRK ir visas Seimas per artimiausius kelis mėnesius turės apsispręsti, kokį savivaldybių tarybų rinkimų modelį pasirinkti.

Svarstomi keli variantai. Bene realiausia laikoma galimybė suteikti pavieniams kandidatams teisę dalyvauti savivaldybių rinkimuose atskirų sąrašų teisėmis. Tačiau kol kas neatmesti pasiūlymai ir dėl to, kad savivaldybes suskirstyti į mažesnes apygardas ir jose rinkti tarybos narius mažoritariniu principu, tai yra balsuojant ne už sąrašus, bet už pavienius partinius ir nepartinius kandidatus.

Be to, svarstoma galimybė įvesti vadinamąją mišrią sistemą, panašią į tą, kuri galioja renkant Seimą – pusė savivaldybės tarybos narių būtų išrenkama proporciniu būdu balsuojant už sąrašus, kita pusė mažoritariniu, atiduodant balsus konkretiems kandidatams.

Tarp pasiūlymų yra ir suteikimas rinkėjams galimybės balsuoti už kandidatus iš skirtingų sąrašų.

Tačiau tik Seimo pavasario sesijos pabaigoje birželį turėtų paaiškėti, koks savivaldybių tarybų rinkimų pakeitimo modelis yra pasirenkamas.


Šiame straipsnyje: tiesioginiai merų rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių