Neringiškiams tenka kovoti dėl vandens

Kam kam, o Baltijos ir Kuršių marių skalaujamai Neringai, atrodytų, vandens netrūksta. Tačiau neringiškiai galanda karo kirvius ir rengiasi mūšiui dėl marių. Mat teisiškai Nidoje ant krantinės sėdinčio žmogaus užpakalis yra Neringoje, o į vandenį nuleistos kojos – jau Šilutės savivaldybės valdose, praneša LTV laida „Krašto spalvos“.

Taigi neringiškiai norėtų atsiriekti dalį Kuršių marių, kurių teritorija dabar priklauso Šilutės ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms.

Kurorto savivaldybė neturi nė lašo Kuršmarių vandens, viskas priklauso Šilutės ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms. Neringos žvejai sako, kad jiems visai tas pats, iš Šilutės ar Neringos vandenų traukti karšius.

„Vanduo yra valstybinis, ne Šilutės ir ne Neringos, o Lietuvos. Kvotas mums skirsto Vilnius, valstybė. Tad mums nebūtų skirtumo, nes mes kur norime, ten žvejojame“, – teigė Preilos žvejys Stasys Lisovskis.

Tačiau jei sugalvoji kuolą į vandenį įkalti, prasideda problemos.

„Įdomiai išeina. Norint įsirengti nedidelį, vietinį uostelį savo reikmėms, reikia važiuoti derinti į Šilutę, nes vanduo priklauso Šilutei“, – kalbėjo Preilos žvejys Virginijus Lisovskis.

Neringos savivaldybės planuose – ne vieną kuolą į Kuršių marių vandenis įkalti. Juodkrantėje ketinama statyti naują uostą. Pradėti rekonstruoti esantį Nidoje nepavyksta kelerius metus.

„Anksčiau šio uosto rekonstrukcijos darbų nepavyko pradėti, nes kilo problemų su šio keleivinio uosto įregistravimu, kadangi uosto akvatorija priklauso Šilutės rajonui. Mes negalėjome registruoti, nes Registrų centras neregistruoja uosto, esančio dviejose savivaldybėse. Dėl šios priežasties negalime gauti Europos Sąjungos lėšų ir galų gale jų įsisavinti“, – aiškino Neringos meras Antanas Vinkus.

Neringos meras kreipėsi į kaimynus, kad šie gražiuoju susimažintų valdas, tačiau šilutiškių atsakymas, išvertus iš diplomatų kalbos, tikriausiai nieko gero nežada.

„Reikėtų vertinti, kiek tai kainuos mūsų valstybės biudžetui. Ateina trys savivaldybės, kurios turi šitą teritoriją, ketvirta savivaldybė, kuri tos teritorijos norėtų, tad viską reikės įvertinti, pertvarkyti planus, paruošti. Teritorijų perdalinimas lėšas atims papildomas. Ar to tikrai reikia?“ – samprotavo Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis.

Šilutiškiai neslepia ir naujų mokesčių baimės. Esą Neringa gali sugalvoti ne tik automobiliais atvažiuojančius, bet ir laivais į jos teritoriją atplaukiančius.

„Į Neringą važiuojant dabar yra gamtos mokestis. Norime iš Neringos pusės išgirsti, ar jie nesugalvos dar kokių mokesčių įsivesti. Bendruomenei iškilo toks natūralus klausimas“, – kalbėjo V. Pozingis.    

Neringos meras tikina, kad apmokestinti laivų tiesiog neįmanoma.

„Vietinės rinkliavos įstatymas leidžia savivaldybei suteikti teisę nustatyti vietines rinkliavas už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms valstybės saugomose teritorijose. Tačiau įstatymas nenumato vietinės rinkliavos vandens transportui“, – aiškino A. Vinkus.

Jei Neringos savivaldybė prisijungtų pusę Kuršių marių akvatorijos, plotu ji aplenktų Kauno savivaldybę, tačiau vis tiek liktų mažesnė už Vilnių.


Šiame straipsnyje: NeringaŠilutėpajūris

NAUJAUSI KOMENTARAI

gol

gol portretas
Vadinasi Lietuva turi tiek pat demokratijos kaip ir Kaddafio Libija. Kol caras koja nesutrepsės, tol niekas nepasikeis.

Ponas

Ponas portretas
Vinkau,o kaip teisingai būtų verčiant iš diplomatiškos kalbos į lietuvių kalbą:- gauname ES "paramą" ar ją pasiskoliname?

ET

ET portretas
tas buozgalvis jau atrado nauja galimybe virinti babkes.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių