Neringą apniko šernai

Gražiausią Lietuvos kampelį užplūdo šernai. Nebeatsiginantys nuo miško žvėrių žmonės dėl susidariusios padėties kaltina kurorto, parko valdžią ir medžiotojus.

Atakuoja šiukšlių dėžes

Nidoje ar bet kurioje kitoje Neringos gyvenvietėje šią vasarą gatvėje pamatyti šerną tapo taip pat natūralu, kaip išvysti šunį arba katę.

Nidoje, Preiloje ir Pervalkoje šiukšlių konteineriai dabar rišami prie medžių ar stulpų. Taip bandoma atliekų dėžes apsaugoti nuo žvėrių atakų. Vietos gyventojai ne kartą matė, kai, pirmąkart neįveikę konteinerių, šernai įsibėgėję daužo juos tol, kol nuverčia. Žvėrys išvartė ir šiukšliadėžes palei kelią.

„Iki aštuntos ryto mūsų darbuotojai pastato žvėrių išvartytas šiukšliadėžes, surenka išdrabstytas šiukšles, bet jau po valandos gauname žinių, kad konteineriai vėl išmėtyti, - pasakojo bendrovės „Neringos komunalininkas" direktorė Danguolė Seselskytė. - Paplūdimiuose žvėrys šiukšles išnešioja ir po kopas, tad mūsų žmonėms tenka keliskart dirbti tą patį darbą".

Stadionas - lyg bulvienojus

Šią vasarą šernai iškniso ir pernai sutvarkytą Juodkrantės futbolo aikštę. Panašiai atsitiko su lietaus kanalizacijos grioviais. Žvėrys knisa sunkiai smėlėtoje dirvoje prigyjančią veją ir gėlynus, pridergia.

Reikalaudami maisto šernai braunasi ir į žmonių namus.

Neseniai Nidos policininkai važiavo gelbėti moters su mažyliu vežimėlyje, kurią užspeitė šernė su pulku šerniukų. Miško žvėrys moterį labai išgąsdino.

Kurorto policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Rimantas Milkintas pasakojo, kad laukinė kiaulė neišsigando į ją purškiamų dujų, nepabaidė jos nė policijos mašinos sirenos.

Susidūrimas su žvėrimis labiausiai gąsdina vaikus bei atvykėlius iš užsienio. Svečių namų savininkai jau patiria nuostolių, nes ne vienas naktinio šernų siautėjimo bei grėsmingų garsų neapsikentęs poilsiautojas reikalauja saugesnio ir ramesnio būsto poilsiui.

Kanopomis raižo mašinas

Daugeliui Neringos svečių susitikimas su šernais tampa vienu ryškiausių įspūdžių. Pakelėje sustoję pasigrožėti neregėtu vaizdu žmonės tampa šernų įkaitais. Žvėrys kiša knysles į automobilius, kai vaišės baigiasi, braižo mašinas kanopomis.

Todėl dalis brangesnius automobilius turinčių vairuotojų ir apsidraudusiųjų KASCO draudimu kreipiasi į policiją ir prašo fiksuoti įvykį. Pasak pareigūnų, fiksuotas eismo nelaimes su žvėrimis šiemet galime drąsiai dauginti iš dviejų, nes didesnė dalis vairuotojų apie tokius incidentus nepraneša.

Tačiau tikras apgadintų automobilių skaičius nežinomas, nes į policiją kreipiasi tik mažesnioji dalis vairuotojų.

Dėl neįprastų reginių ties posūkiais į Preilą bei Pervalką susidaro automobilių spūstys. Neretai galima išvysti egzotišką vaizdą, kai vienoje kelio pusėje eismą reguliuoja vietos policijos pareigūnai, o kitoje - keliauninkų laukia šernai.

Neringos policijos viršininko pavaduotojas Žilvinas Kiaušas tikino, kad dėl miško žvėrių kai kuriose kelio vietose teko apriboti greitį iki 70, o vienoj vietoje - iki 60 kilometrų per valandą.

Praranda instinktus

Šernai tapo jaukūs ir nebeturi miško žvėrims būdingo atsargumo. Bene labiausiai dėl to kalti juos šeriantys žmonės. Maisto šernai gauna ne tik kaulydami pakelėse. Poilsiautojai juos lyg paukščius maitina per langus ir balkonus.

Šernai pasitinka žmones miško takeliuose pakeliui prie jūros. Žvėrys nebijo riksmo, mojavimo rankomis, o apmėtomi kankorėžiais skuba pažiūrėti, kuo į juos taikyta. Apsiginti nuo įkyrių kaulytojų padeda tik šunys.

Pasak policininkų, kol kas nebuvo atvejų, kad šernai ką nors būtų sužeidę. Didžiausia žala - patiriamas stresas ir apgadinamas turtas.

Medžiotojų būrelio „Girinis" vadovas Arvydas Gaudiešius tikino, kad šernai paprastai žmonių nepuola. Grėsmė galėtų kilti tik tuomet, jei kas nors skriaustų šerniukus. Įpykusi laukinė kiaulė pultų ginti dryžuoto mažylio.

„Šitie šernai nebeturi miško žvėrių instinktų. Dauguma visiškai nebijo mašinų, žūva patys ir vairuotojų gyvybėms kelia grėsmę", - aiškino A.Gaudiešius.

Patarimas: žvėris baidykite

Neringos miesto meras Vigantas Giedraitis vardijo kelias neįprastos šernų populiacijos išaugimo priežastis.

Po šiltos žiemos noriai žmonių šeriami žvėrys šiemet jau atsivedė antrą vadą šerniukų. Uždarius Neringos sąvartyną, šernai neteko įprastos maitinimosi vietos, todėl patraukė į gyvenvietes.

Neringiškių peikiamas už neveiklumą meras teisinosi nuo metų pradžios parašęs jau bene keturis potvarkius sureguliuoti miško žvėrių skaičių. Toliau šie dokumentai keliavo į nacionalinio parko administraciją, iš ten - į Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentą.

V.Giedraitis pasakojo, kad aplinkosaugininkai patarę iš miesto teritorijos žvėris baidyti.

„Negi mero darbas potvarkiais šernus gąsdinti? Popieriais jų nenugalabysi. Meilė žvėrims turi turėti ribas. Mano galva, tarp galinčių šią problemą sutvarkyti žmonių daug nesusikalbėjimo", - piktinosi V.Giedraitis.

Darbas arba medžioklė

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė tikino, kad žvėrių populiaciją turi reguliuoti medžiotojai. Nurodinėti, ką ir kada jiems daryti, ji neturinti įgaliojimų.

Tačiau ne vieną dešimtį metų Neringoje medžiojantys būrelio „Girinis" nariai vienu didžiausių medžioklės stabdžiu įvardijo būtent A.Stancikienę. Ši neva liepusi nacionaliniame parke dirbantiems žmonėms pasirinkti darbą arba medžioklę.

„Iš 35 būrelio narių septyni dirbo nacionaliniame parke. Jie buvo pagrindiniai medžioklių organizatoriai ir koordinatoriai. Po kategoriško parko direktorės pareiškimo, norėdami išsaugoti darbo vietą, jie atsisakė medžioklės. Nors teoriškai mums ir netrukdoma, tačiau biurokratiniai kliuviniai stabdo darbą. Pasekmes jau matome", - tikino A.Gaudiešius.

Dešimtmečiais Neringoje buvo vienas medžioklės plotas, dabar jis padalytas į tris teritorijas. Vienas jų priklauso Klaipėdos universiteto mokslininkams. Užuot medžioję bei į šėryklas vilioję žvėris, jie, pasak A.Gaudiešiaus, kuria mokslo darbus.

Vietoj šūvių - mokslo darbai

Medžiotojų būrelio vadovas tikino, kad šernų populiaciją reikėtų mažinti perpus. Tik praėjusią savaitę medžiotojai gavo leidimą medžioti ties Pervalka.

„Kad padėtis susitvarkytų, iki metų pabaigos turėtume sumedžioti dar 70 šernų. Ankstesniais metais per visą sezoną nušaudavome apie 16 žvėrių. Tačiau sustabdyti šernų skverbimąsi į gyvenvietes reikia ne tik šūviais. Žmonės turi įsisąmoninti, kad žvėrių šerti negalima. Turėtų atsirasti pakelėse draudžiantys sustoti ženklai", - aiškino A.Gaudiešius. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Panevėžys savaitei tapo karo zona
    Panevėžys savaitei tapo karo zona

    Šią savaitę Panevėžyje vyksta Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pratybos „Karaliaus kirtis“. Bataliono kariai kartu su kitomis kariuomenės pajėgomis, policijos pareigūnais, ugniagesiais, savivaldos atstovais mokosi koordinuoti veik...

    1
  • Vilnius švenčia tautinių bendrijų dieną
    Vilnius švenčia tautinių bendrijų dieną

    Draugiškas ir atviras visiems Vilnius ketvirtą kartą iškilmingai mini Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Daugiataučio miesto meras Remigijus Šimašius su keliomis dešimtimis skirtingų tautinių bendrijų, gausiai susirin...

  • Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių
    Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių

    Vieno Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių, pirmadienį pranešė TV3 žinios. ...

    1
  • NATO naikintuvai keturis kartus lydėjo rusų orlaivius
    NATO naikintuvai keturis kartus lydėjo rusų orlaivius

    NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija....

  • Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija
    Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus Klaipėdą pasiekė žinia, kad ateityje nebeliks Lietuvos saugios laivybos administracijos. ...

    8
  • Pajūrį saugos pušų šakos
    Pajūrį saugos pušų šakos

    Per artimiausius metus pajūryje tūkstančiai kvadratinių metrų kopagūbrio bus nuklota šakomis, žabtvorėmis, atnaujinti didesni kiekiai lentinių ir molio-žvyro takų, laiptų. ...

    3
  • Kalbos komisija siūlo originalias pavardes rašyti pagrindiniame paso puslapyje
    Kalbos komisija siūlo originalias pavardes rašyti pagrindiniame paso puslapyje

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nevertino Seime svarstomų įstatymo pataisų nuostatų, be kita ko, atveriančių kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Anot komis...

    4
  • Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį
    Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį

    Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ąją. ...

  • Pasodinta senųjų Lietuvos ąžuolų klonų giraitė
    Pasodinta senųjų Lietuvos ąžuolų klonų giraitė

    Pakruojo miškų urėdijoje pasodinta ąžuolų giraitė iš senųjų Lietuvos ąžuolų gilių išaugintų sodinukų ir septynerius metus augintų klonų, į kuriuos įskiepytos pačių vertingiausių ąžuolų šakelės. ...

  • Lietuvos socialinį modelį pripažino struktūrine reforma
    Lietuvos socialinį modelį pripažino struktūrine reforma

    Europos Komisija (EK) pripažino Lietuvos įgyvendinamą socialinį modelį, įskaitant ir naująjį Darbo kodeksą, struktūrine reforma ir leido taikyti išlygą, skaičiuojant viešųjų finansų deficitą. ...

Daugiau straipsnių