Neoficiali statistika: jau dabar 10 proc. žemės priklauso užsieniečiams

Kol svarstomas siūlymas derėtis su ES dėl to, kad dar 3 metams būtų pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės, ekspertai skaičiuoja, kad jau dabar, tarpininkaujant lietuviams, iki 10 proc. minėtos paskirties žemių yra įsigiję kitų šalių piliečiai. Pastebima, jog panašiomis spekuliacijomis užsiima ir kai kurios Lietuvos įmonės.

Kaip pranešė ELTA, Valstiečių liaudininkų sąjungos deleguoti Mišrios Seimo narių grupės nariai Antanas Baura ir Rima Baškienė siūlo Vyriausybei derėtis su Europos Sąjunga, kad maksimaliai būtų pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

„Mes palaikome žemės ūkio ministro pastangas įtikinti kitus ministrų kabineto narius nepritarti žemės pardavimo užsieniečiams liberalizavimui“, – sako Seimo nariai.

2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės.

Konstituciniu įstatymu nustatyti apribojimai užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemę netaikomi užsieniečiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla.

Skatindama investicijas Lietuva taip pat su tam tikrais apribojimais leidžia pirkti žemės užsienio kapitalo įmonėms. Kaip pastebi Seimo nariai, užsieniečiai per trečiuosius asmenis superka žemę, kurią pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus lengva legalizuoti.

„Būtina kurti teisinius mechanizmus, kad tokių atvejų nebūtų“, – sako A. Baura ir R. Baškienė.

NT: dėl žemės kreipiasi tik Lietuvos piliečiai

Nekilnojamo turto prekyba užsiimančių agentūrų atstovai teigia, jog žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties Lietuvos žemėmis užsieniečiai patys nesidomi, tačiau neatmeta galimybės, jog esama atvejų, kada pastarieji ją įsigyja tarpininkaujant lietuviams.

„Kažkokio didesnio susidomėjimo iš užsieniečių šiuo metu nesulaukiame.Tie patys užsieniečiai visą laiką žemės galėjo įsigyti ne fizinių asmenų vardu, bet įregistravę įmonę Lietuvoje.

Žemę perka pagrinde lietuviai, bet aišku, jų vardu gali būti prisidengę užsieniečiai, bet kiek į mus kreipiasi – tai Lietuvos piliečiai. Ieško lietuviai, o kieno kapitalas, sunku pasakyti“, – pasakojo nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ žemės sklypų specialistas Dovydas Paulauskas.

Draudimo parduoti užsieniečiams panaikinimas rinką suaktyvintų

Pašnekovai pastebi, kad jeigu draudimas parduoti ūkio ar miško paskirties žemę ne Lietuvos piliečiams būtų panaikintas, tai neabejotinai atsilieptų situacijai rinkoje – pirkimai suaktyvėtų.

Nekilnojamo turto agentūros „Makstapa“ direktorius Stasys Zlatkus abejojo, ar tarp užsieniečių būtų paklausūs miškų paskirties žemės plotai, bet žemės ūkio žemių paklausa jis neabejojo. Anot jo, aktyviausi pirkėjai būtų rusai ir žydai.

Nekilnojamo turto agentūros „Namija“ atstovo Edgaro teigimu, domėtis lietuviška žeme galėtų ir vokiečiai.

„Be abejonės, automatiškai draudimo panaikinimas pakoreguotų žemių kainas. Prognozuoti, kiek procentų jos pakistų, nesiryžčiau, bet kainos tikrai nežemėtų“, – teigė pašnekovas.

Tuo metu nekilnojamo turto agentūros „Raigardo slėnis“ savininkas Gintaras Gaudinskas pastebėjo, jog pirkėjams iš užsienio nelabai turėtume ką pasiūlyti.

„Viskas jau išpirkta. Kas geresnio likę – 10 giminaičių nepasidalina“, – sakė pašnekovas.

Kaip pastebėjo lrt.lt kalbinti nekilnojamo turto agentūrų atstovai, dabar vieno žemės ūkio arba miško žemės hektaro vidutinė kaina siekia 5 tūkst. litų.

Oficialių statistinių duomenų nėra

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sako, jog oficialių statistinių duomenų, kiek užsieniečiai Lietuvoje per tarpininkus įsigijo miško ar ūkio paskirties žemės, nėra, tačiau pasak neoficialios statistikos, kitų šalių piliečiams gali priklausyti iki 10 proc. tokios žemės.

„Kol kas oficialiai užsieniečiai pirkti žemės negali, tai viską daro Lietuvos piliečių vardu. Suranda žmones, kurie sutinka už tam tikrą atlygį supirkti žemę, po to pasirašomas vekselis ar paskolos sutartis, kad būtų garantija, jog ta žemė niekam kitam neatiteks. Tokie procesai tikrai vyksta. Aišku, mes oficialiai pasakyti, kad Jonaitis ar Petraitis taip daro, negalime.

Dar didesnį pavojų kelia įmonės, kurios yra supirkę arba superka žemes spekuliaciniais tikslais. Matosi, kad jie ne visą tą žemę dirba, išnuomoja, perka nedidelius sklypelius, kurie ūkiniu požiūriu nėra patrauklūs. Ko gero, yra laukiama, kada šią žemę bus galima parduoti užsieniečiams“, – svarstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas B. Markauskas.

Kaip pastebi pašnekovas, Lietuvos žemės užsieniečiams patrauklios ir tuo, jog yra bent 5 kartus pigesnės negu kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Iš tikrųjų neturiu labai didelių iliuzijų dėl to, kad dar tie trys metai labai padėtų. Būtina ir toliau Vyriausybę spausti dėl papildomų saugiklių, kad po tų 3 metų nebebūtų taip paprasta įsigyti mūsų žemės spekuliaciniais tikslais. Pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje tu nuvažiavęs nenusipirksi žemės šiaip sau. Ten jos norinčiam įsigyti keliami dideli reikalavimai. Manau, mums reikėtų daryti tą patį. Bet, aišku, čia yra interesų didelių ir įvairių, todėl sunkiai sekasi tą padaryti“, – kalbėjo B. Markauskas.

Seimo narys A. Baura pažymėjo, jog draudimas parduoti žemę užsieniečiams turėtų galioti iki tol, kol nebus užbaigta žemės reforma ir neįvyks nuosavybės grąžinimas.

„Pavojus didelis vien todėl, kad žemės kaina Lietuvoje, palyginus su Vakarų šalimis, tikrai yra nedidelė. Užsieniečiai, turintys laisvų pinigų, žemę tikrai pirktų – mūsų, Lietuvos, žemdirbys būtų nuskriaustas“, – sakė politikas.

A. Bauros nuomone, lietuviška žemė turėtų būti ypač patraukli Skandinavijos šalių gyventojams, taip pat olandams bei Didžiosios Britanijos piliečiams.

Problema aktuali ne vien Lietuvoje

Anot Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Viliaus Rekevičiaus, panaši problema yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

„Rugpjūčio mėnesį susitikę žemės ūkio ministrai diskutavo ta tema. Ne paslaptis, kad yra galimybės apeiti šį draudimą: steigiamos bendros įmonės, taip pat pasinaudojama ir Lietuvos žemės ūkio savininkų vardais. Tačiau oficialios statistikos, kažkokių duomenų, deja, Žemės ūkio ministerija neturi. Žemės ūkio ministerija ne kartą kreipėsi į specialiąsias tarnybas, visas suinteresuotas įstaigas, deja, taip pat gavome oficialius atsakymus, kad tikslių duomenų, faktų nėra.

Žemės ūkio ministro nuomone, būtų tikslinga kreiptis į Europos Komisiją su prašymu dėl pratęsimo žemės pirkimo draudimo užsieniečiams dar 3 metams. Ir visos Pabaltijo šalys mano taip pat.

Motyvų, kodėl tai daroma, toli ieškoti nereikia. Galima pasižiūrėti į kaimynus lenkus, kurie turi išsiderėję 13 metų pereinamąjį laikotarpį. Lietuvos stojimo sąlygomis buvo numatyta 7 metai plius 3. Taigi, kaip ir buvo numatyta, mes dar žadame kreiptis dėl trijų metų pratęsimo. Norime, kad Lietuvos ūkininkai sutvirtėtų, kad Lietuvos ūkininkai galėtų įsigyti tas žemes, tad taptų konkurencingesni, kad didėtų Lietuvos ūkiai, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.

Vertinti, tarp kokių šalių piliečių Lietuvos žemės turėtų didžiausią paklausą, V. Rekevičius nesiėmė.


Šiame straipsnyje: žemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių