- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors gamtos stichijų padarytų nuostolių Lietuvoje padaugėjo, kol kas nėra svarstoma galimybė įvesti privalomąjį turto draudimą.
Draudimo idėja populiarėja
Trečiadienį Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ atostogaujantį premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad privalomasis turto draudimas „galėtų būti tolimesnės perspektyvos reikalas“. Todėl, pasak jos, nepaisant padažnėjusių audrų, vėtrų, potvynių bei kitų gamtos stichijų, taip pat dėl jų padidėjusių nuostolių, artimiausiu metu nebus svarstoma priversti visus apsidrausti savo turtą.
Tačiau, anot ministrės, draudikai turi dėti pastangas įtikinėdami žmones apsidrausti savo sveikatą ir turimą turtą, nes valstybė su savo skylėtu biudžetu neturi galimybių kompensuoti visų nuostolių.
I.Šimonytė mano, kad draudimo idėja Lietuvoje po truputį populiarėja. „Tarkim, pasėlių draudimas visai neseniai buvo beveik nulinis, dabar jis jau pasiekęs visai neblogas apimtis“, - kalbėjo finansų ministrė.
Būtų traktuojama kaip naujas mokestis
Laidoje dalyvavęs Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis irgi nebuvo už privalomąjį turto draudimą. „Manome, kad per anksti apie tai kalbėti Lietuvoje. Tai žmonių būtų traktuojama kaip naujas mokestis ir tik erzintų žmones, nes dabar mokesčių našta ir taip yra gana didelė. Todėl apie tokias idėjas vertėtų kalbėti ne dabar“, - sakė jis.
Tačiau A.Romanovskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos šalyse „yra beveik viskas apdrausta ir tai užtikrinama įvairiomis formomis“, įskaitant ir privalomąjį draudimą. „Lietuva yra viena paskutiniųjų pagal apdraustojo turto apimtis. Lietuvoje draudžiasi tik apie 25 procentus žmonių. Tai vienas paskutiniųjų rezultatų ES“, - minėjo Draudikų asociacijos direktorius.
Anot jo, šiemet dėl stichinių nelaimių išmokėta maždaug triskart daugiau draudimo išmokų nei pernai.
A.Romanovskis pripažino, kad po praėjusį savaitgalį per kai kuriuos Lietuvos rajonus praūžusios vėtros „yra stebimas susidomėjimo draudimu padidėjimas“. Pasak jo, dabar daugiau žmonių kreipiasi dėl sveikatos, gyvybės ir turto draudimo nei paprastai. „Bet, manau, tas pagerėjimas bus gana trumpalaikis, netrukus vėl viskas atsistos į savo vietas“, - teigė draudikų atstovas.
Stovintis miškas paprastai nedraudžiamas
Dar vienas laidos dalyvis - generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, paklaustas, ar nevertėtų propaguoti stovinčio miško draudimo idėjos, teigė, kad „tokios draudimo tradicijos nėra ir vargu ar to bus imtasi artimiausioje perspektyvoje“.
Pasak B.Sakalausko, trečiadienį apžiūrėjus iš oro savaitgalio audros išvertus miškus, numatomi nuostoliai pakoreguoti maždaug ketvirtadaliu. Savaitės pradžioje kalbėta, kad dėl išvartytų medžių miškininkų nuostoliai gali siekti apie 10 milijonų litų. „Dabar skaičiuojame, kad per septynias nukentėjusias urėdijas nuostoliai gali siekti iki 14 milijonų litų“, - teigė B.Sakalauskas.
Fiksuota daugiau kaip 2000 įvykių
Draudikai tvirtina, kad iki šiol dėl pastarosios gamtos stichijos padarytų nuostolių numatomos išmokos siekia apie 5 mln. litų, tačiau suma gali padidėti. Jau yra išmokėta apie 400 tūkstančių litų raudimo išmokų. A.Romanovskis tikina, kad per šią savaitę ketinama suderinti visas išmokų sumas. „Iki šiol jau suderinome apie 70-80 procentų visų kompensacijų“, - kalbėjo jis.
Draudikai iki šiol fiksavo daugiau kaip 2000 draudiminių įvykių, susijusių su savaitgalio vėtromis. Beveik visi įvykiai – apie 90 procentų – fiksuoti pirmadienį. Antradienį ir trečiadienį užregistruota tik po vieną-kitą įvykį.
Prioritetas – žmogui stogas virš galvos
I.Šimonytė patikino, kad valstybė kiek galėdama irgi prisidės prie kompensavimo: „Žmonėms bus padėta taip, kaip paprastai padedama, kai būna gaisras ar potvynis. Bus paskaičiuoti visi nuostoliai, bus pažiūrėta, kokia padėtis Vyriausybės rezerve ir pagal tai bus kažkiek kompensuojama“.
Anot finansų ministrės, pirmiausia kompensacijos pasieks tuos žmones, kurie prarado stogą virš galvos. „Draudikai skaičiuoja visas žalas – padarytas ir namui, ir ūkiniams pastatams, ir automobiliams, ir kitam turtui. Tuo tarpu mūsų prioritetas dabar – žmogui stogas virš galvos. Taigi, stogo virš galvos užtikrinimui kaip tik ir bus pirmiausia skirtos valstybės kompensacijos. Sugadinti automobiliai ar kapinės, sutikite, yra antraeilis dalykas šiuo atveju“, - sakė ji.
I.Šimonytės teigimu, nuostoliai dar skaičiuojami. „Tikiuosi, netrukus skaičius turėsime ir turimo Vyriausybės rezervo, manau, toms kompensacijoms pakaks“, - vylėsi ministrė.
Iš daugiau kaip 9 mln. litų šiųmečio Vyriausybės rezervo dabar yra likę maždaug 5 mln. litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...