Nenumatoma priversti drausti turtą nuo stichinių nelaimių

Nors gamtos stichijų padarytų nuostolių Lietuvoje padaugėjo, kol kas nėra svarstoma galimybė įvesti privalomąjį turto draudimą.

Draudimo idėja populiarėja

Trečiadienį Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ atostogaujantį premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad privalomasis turto draudimas „galėtų būti tolimesnės perspektyvos reikalas“. Todėl, pasak jos, nepaisant padažnėjusių audrų, vėtrų, potvynių bei kitų gamtos stichijų, taip pat dėl jų padidėjusių nuostolių, artimiausiu metu nebus svarstoma priversti visus apsidrausti savo turtą.

Tačiau, anot ministrės, draudikai turi dėti pastangas įtikinėdami žmones apsidrausti savo sveikatą ir turimą turtą, nes valstybė su savo skylėtu biudžetu neturi galimybių kompensuoti visų nuostolių.

I.Šimonytė mano, kad draudimo idėja Lietuvoje po truputį populiarėja. „Tarkim, pasėlių draudimas visai neseniai buvo beveik nulinis, dabar jis jau pasiekęs visai neblogas apimtis“, - kalbėjo finansų ministrė.

Būtų traktuojama kaip naujas mokestis

Laidoje dalyvavęs Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis irgi nebuvo už privalomąjį turto draudimą. „Manome, kad per anksti apie tai kalbėti Lietuvoje. Tai žmonių būtų traktuojama kaip naujas mokestis ir tik erzintų žmones, nes dabar mokesčių našta ir taip yra gana didelė. Todėl apie tokias idėjas vertėtų kalbėti ne dabar“, - sakė jis.

Tačiau A.Romanovskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos šalyse „yra beveik viskas apdrausta ir tai užtikrinama įvairiomis formomis“, įskaitant ir privalomąjį draudimą. „Lietuva yra viena paskutiniųjų pagal apdraustojo turto apimtis. Lietuvoje draudžiasi tik apie 25 procentus žmonių. Tai vienas paskutiniųjų rezultatų ES“, - minėjo Draudikų asociacijos direktorius.

Anot jo, šiemet dėl stichinių nelaimių išmokėta maždaug triskart daugiau draudimo išmokų nei pernai.

A.Romanovskis pripažino, kad po praėjusį savaitgalį per kai kuriuos Lietuvos rajonus praūžusios vėtros „yra stebimas susidomėjimo draudimu padidėjimas“. Pasak jo, dabar daugiau žmonių kreipiasi dėl sveikatos, gyvybės ir turto draudimo nei paprastai. „Bet, manau, tas pagerėjimas bus gana trumpalaikis, netrukus vėl viskas atsistos į savo vietas“, - teigė draudikų atstovas.

Stovintis miškas paprastai nedraudžiamas

Dar vienas laidos dalyvis - generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, paklaustas, ar nevertėtų propaguoti stovinčio miško draudimo idėjos, teigė, kad „tokios draudimo tradicijos nėra ir vargu ar to bus imtasi artimiausioje perspektyvoje“.

Pasak B.Sakalausko, trečiadienį apžiūrėjus iš oro savaitgalio audros išvertus miškus, numatomi nuostoliai pakoreguoti maždaug ketvirtadaliu. Savaitės pradžioje kalbėta, kad dėl išvartytų medžių miškininkų nuostoliai gali siekti apie 10 milijonų litų. „Dabar skaičiuojame, kad per septynias nukentėjusias urėdijas nuostoliai gali siekti iki 14 milijonų litų“, - teigė B.Sakalauskas.

Fiksuota daugiau kaip 2000 įvykių

Draudikai tvirtina, kad iki šiol dėl pastarosios gamtos stichijos padarytų nuostolių numatomos išmokos siekia apie 5 mln. litų, tačiau suma gali padidėti. Jau yra išmokėta apie 400 tūkstančių litų raudimo išmokų. A.Romanovskis tikina, kad per šią savaitę ketinama suderinti visas išmokų sumas. „Iki šiol jau suderinome apie 70-80 procentų visų kompensacijų“, - kalbėjo jis.

Draudikai iki šiol fiksavo daugiau kaip 2000 draudiminių įvykių, susijusių su savaitgalio vėtromis. Beveik visi įvykiai – apie 90 procentų – fiksuoti pirmadienį. Antradienį ir trečiadienį užregistruota tik po vieną-kitą įvykį.

Prioritetas – žmogui stogas virš galvos

I.Šimonytė patikino, kad valstybė kiek galėdama irgi prisidės prie kompensavimo: „Žmonėms bus padėta taip, kaip paprastai padedama, kai būna gaisras ar potvynis. Bus paskaičiuoti visi nuostoliai, bus pažiūrėta, kokia padėtis Vyriausybės rezerve ir pagal tai bus kažkiek kompensuojama“.

Anot finansų ministrės, pirmiausia kompensacijos pasieks tuos žmones, kurie prarado stogą virš galvos. „Draudikai skaičiuoja visas žalas – padarytas ir namui, ir ūkiniams pastatams, ir automobiliams, ir kitam turtui. Tuo tarpu mūsų prioritetas dabar – žmogui stogas virš galvos. Taigi, stogo virš galvos užtikrinimui kaip tik ir bus pirmiausia skirtos valstybės kompensacijos. Sugadinti automobiliai ar kapinės, sutikite, yra antraeilis dalykas šiuo atveju“, - sakė ji.

I.Šimonytės teigimu, nuostoliai dar skaičiuojami. „Tikiuosi, netrukus skaičius turėsime ir turimo Vyriausybės rezervo, manau, toms kompensacijoms pakaks“, - vylėsi ministrė.

Iš daugiau kaip 9 mln. litų šiųmečio Vyriausybės rezervo dabar yra likę maždaug 5 mln. litų.


Šiame straipsnyje: Draudimasaudra

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių