Nekilnojamojo turto rinkoje – pavasario nuotaikos

Įšalas Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje po truputį traukiasi. Taip teigia nekilnojamojo turto agentūros, tačiau kol  kas nedrįsta prognozuoti, ar tai tikrojo atšilimo pradžia, ar tik vienadienis reiškinys.

Nekilnojamojo turto pardavimu užsiimančios bendrovės šiemet pavasarį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, stebi didesnį gyventojų susidomėjimą parduodamais būstais, kai kurios džiaugiasi, kad  sudaro ir šiek tiek daugiau sandorių.
Pasak jų, rinkoje vyraujančios nuotaikos, palyginti 2009-ųjų pavasarį su šių metų, skiriasi kaip diena ir naktis.

„Pernai tokiu metu laiku buvo štilis. Būsto kainos buvo didesnės, žmonės stebėjo, kas bus toliau. Dabar sandorių sudarome du kartus daugiau“, – „Sekundei“ sakė  nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ direktorius Audrius Bardauskas.

Kad šiemet pavasarį verslas sėkmingesnis nei pernai,  kalba ir bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio filialo vadovas Vilhelmantas Sereika. Šiemet optimistiškiau nusiteikę ir nemažai kitų nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojų.

Juolab kad bankininkai žada palankesnėmis sąlygomis teikti kreditus. Dabar tarp perkančiųjų būstus tik vienas kitas juos įsigyja už paskolą.

Bankininkai sako, kad pavasarį padaugėjo besidominčiųjų būsto paskolomis, tačiau išduodamų paskolų tik šiek tiek padaugėjo.

„Besiteiraujančių klientų tikrai daugiau – per dieną ateina keli. Anksčiau per kelias dienas nė vieno nesulaukdavome. Veikiausia vyksta tam tikros žvalgytuvės“, – teigė „Swedbank“ Panevėžio filialo direktorė Zita Kurutienė.

„Seb“ banko Panevėžio finansinių paslaugų centro vadovė Inesa Kavaliauskienė taip pat tvirtino, kad pastaruoju metu gyventojai labiau domisi būsto paskolomis, bet, jos nuomone, dar anksti daryti išvadas, kad tai sąstingio nekilnojamojo turto rinkoje pabaiga ir pagyvėjimo pradžia.

Būsto pardavėjai, pajutę didesnį potencialių pirkėjų domėjimąsi, mėgina bent keliais tūkstančiais  kilstelėti nuo krizės pradžios daugiau kaip 40 procentų nukritusias kainas. Bet pirkėjai irgi nepėsti – smarkiai derasi.

Ketinantieji įsigyti butą, namą ar sklypą kiekvieną prognozę apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą ir galimai augsiančias kainas vertina kur kas santūriau nei anksčiau.

Svarbiausia – kiek gauna

Panevėžio nekilnojamojo turto agentūros teigia, kad būsto pardavėjai, palyginti su praėjusių metų pabaiga, pavasarį už jį prašo nuo maždaug 10–12 procentų daugiau. Vieno kambario butas kainavo vidutiniškai 40–45 tūkstančius litų, o dabar – 50–55 tūkstančius litų, 2 kambarių buto vidutinė  kaina nuo 75–80 tūkstančių litų padidėjo iki 85–90 tūkstančių. Prieš kelis mėnesius už 3 kambarių butą buvo prašoma apie 90 tūkstančių, dabar jau norima daugiau nei100 tūkstančių litų.

Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad tokie nedideli kainų svyravimai iš esmės dar nieko nereiškia.

„Tai – tik bandymas kelti kainas. Ar jis pavyks, parodys laikas. Be to, butas butui, o namas namui nelygu“, – kalbėjo A.Bardauskas.

Pasak jo, populiariausias tarp pirkėjų dviejų kambarių butas realiai parduodamas vidutiniškai už 70–80 tūkstančių litų.

Maždaug tokią kainą nurodė ir agentūros „Ober-Haus“ vadovas.

V.Sereikos teigimu, didžioji dalis pardavėjų už dviejų kambarių butą nori gauti 90 tūkstančių litų ir daugiau, bet daugiausia sandorių sudaroma, kai mokama 70–80 tūkstančių litų.

Labai gerai įrengtų nedaug


Gyventojai labiau domisi ir parduodamais namais, tačiau neskuba pirkti. Bendrovės  „Jūra“ duomenimis, neįrengtą vidutinio dydžio namą galima nusipirkti maždaug už 200 tūkstančių litų, įrengta – už 300–400 tūkstančius litų.

„Be abejo, yra namų, kuriuos realu parduoti ir už 500 tūkstančių litų ar daugiau. Tiek namų, tiek butų kainą priklauso nuo daugelio dalykų“, – sakė A.Bardauskas.

V.Sereikos nuomone, Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje labai gerai įrengtų namų ir turinčių visiškai sutvarkytą aplinką nedaug.

Butų pirkėjai bemaž visada moka savais pinigais, t. y. neskolintais iš banko, o namui pirkti tam tikrą dalį skolinasi. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, paskola sudaro nedidelę dalį namo kainos.

Nekilnojamojo turto agentūros nestebi tendencijos, kad augtų nuosavų namų paklausa, kaip, beje, ir pasiūla.

Ekonominio pakilimo metu statytų namų savikaina paprastai yra gerokai didesnė už jų dabartinę rinkos kaina. Taigi jų parduoti dabar tiesiog neapsimoka.

„Ober-Haus“ vadovas  teigia, kad, palyginti su vadinamaisiais gerais laikais, dabar gerokai nukritusi ir sklypų kaina. Jo teigimu, dabar sklypo su komunikacijomis priemiestyje vieno aro vidutinė kaina yra apie 4,5 tūkstančio litų. Anksčiau tiek kainavo sklypo be komunikacijų vienas aras.

Nekilnojamojo turto bendrovės pastebėjo, kad padaugėjo norinčiųjų parduoti žemės ūkio paskirties sklypus su galimybe pakeisti žemės paskirtį, tačiau toks turtas nėra labai paklausus. Nebent parduodamas nebrangiai.

V.Sereika sakė, kad vidutinė žemės ūkio paskirties sklypo Panevėžio apylinkėje kaina svyruoja nuo 3 iki 4,5 tūkstančio litų.

Skambučių – šimtas, pirkėjo – nė vieno


Kai agentūros prakalbo apie šiokį tokį suaktyvėjimą nekilnojamojo turto rinkoje ir pardavėjų mėginimus pakelti kainas, panevėžietis Algis spaudoje paskelbė, kad savo trijų kambarių butą parduoda už vieno kambario buto kainą.

Per keletą savaičių, kai pardavinėja būstą, vyras sulaukė šimto skambučių, bet pirkėjo taip ir neatsirado.

„Mano butas yra nepatrauklioje vietoje – J.Janonio gatvėje, sename name, jį brangu išlaikyti, todėl ir niekas neperka“, – atskleidė, kodėl už 3 kambarių  butą prašo tik 50 tūkstančių litų.

Algio teigimu, iš šimto skambinusiųjų buto apžiūrėti atėjo tik dešimt. Visi kiti mesdavo ragelį vos tik išgirdę adresą.

Vyras sakė, kad mielai savo trijų kambarių butą keistų į vieno, bet norinčiųjų keisti neatsiranda. Algis prisipažino, kad graužiasi nagus, jog prieš kelis mėnesius buvo per daug godus ir praleido puikią proga pasikeisti butą.

„Buvo atsiradęs žmogus, kuris sutiko savo vieno kambario butą Pilėnų mikrorajone mainyti į mano butą. Aš paprašiau 10 tūkstančių litų priemokos, todėl jis mainų atsisakė. Dabar tikrai gailiuosi“, – pasakojo Algis.

Vyras juokavo, kad ištempęs ausis seka nekilnojamojo turto rinkos prognozes ir nepraranda vilties parduoti ar iškeisti savo būstą.


Šiame straipsnyje: NTPanevėžys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių