Neeilinėje sesijoje žada skubiai išspręsti aukštojo mokslo klausimus

Seimas jau šį ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka balsuos dėl valdančiosios koalicijos parengtų pataisų įstatyme dėl aukštojo mokslo reformos.

Tam antradienį pritarė dauguma į neeilinę Seimo sesiją susirinkusių parlamentarų.

Pasiūlė pataisas

Taisyti Mokslo ir studijų įstatymą prireikė po to, kai gruodį Konstitucinis Teismas (KT) pareiškė pastabų kai kuriems šio įstatymo straipsniams, numatantiems aukštojo mokslo reformą.

KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdančioji koalicija pasiūlė Seimo neeilinei sesijai pataisas, kuriomis esminiai universiteto valdymo klausimai perduodami senatui, o studentų pasiekimai perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinami po kiekvienų studijų metų. Pataisų iniciatoriai siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seimo nariams antradienį pristatydamas projektą sakė: „Siūlome pakeitimus tik tiems įstatymo straipsniams, kuriems arba sprendimai yra akivaizdūs, arba užpildantys teisinį vakuumą po KT išvados. Rimtesnes pataisas dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio galima būtų parengti ir svarstyti vėliau, kai sudaryta darbo grupė rastų geriausius sprendimus“.

Atsistatydinti neketina

Opozicijos atstovų paklaustas, ar nesirengia atsistatydinti dėl KT „išbrokuotos“ aukštojo mokslo reformos, ministras atsakė neigiamai. „Jaučiu atsakomybę už darbus, kuriuos pradėjau. Reikia pasiekti, kad būtų vykdomos reformos, kurių aukštajame moksle nebuvo daroma porą dešimtmečių“, - sakė G.Steponavičius.

„Taip, klaidų buvo padaryta“, - pripažino jis. „Bet sistema jau pastatyta ant teisingų bėgių. Tuo ir reikėtų vadovautis, prieš priimant bet kokius sprendimus dėl aukštojo mokslo pertvarkos“.

Pasak švietimo ir mokslo ministro, „tikrai nebus nieko dramatiško, jeigu dabar būtų pakoreguoti keli įstatymo straipsniai“. „Būtų kur kas blogiau, jeigu būtų priimtas opozicijos pasiūlytas laikinasis Mokslo ir studijų įstatymas, kuris nebuvo suderintas su akademine bendruomene ir kuris griautų visą benusistovinčią tvarką aukštosiose mokyklose“, - pridūrė G.Steponavičius.

Gali prieštarauti Konstitucijai?

Opozicija atkreipė dėmesį, kad įvertinęs G.Steponavičiaus bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininko Valentino Stundžio įregistruotą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Seimo Teisės departamentas teigia, kad siūloma nuostata dėl studentų rotacijos „neatitinka KT formuojamos praktikos“.

„Man labai gaila, kad valdantieji maivosi, kalbėdami, kad viskas yra gerai aukštajame moksle. Reikia priimti subalansuotą visą įstatymą, kuri parengėme, nes tas dalinis teisinių skylių kamšymas nieko neduos. Tuo labiau, kad valdančiųjų parengtos pataisos, kaip nustatė teisininkai, prieštarauja Konstitucijai“, - sakė opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Vydas Gedvilas.

Tačiau dauguma balsavusiųjų buvo už Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiūlymą, kad valdančiųjų parengtas projektas būtų ypatingos skubos tvarka svarstomas ir priimamas jau šį ketvirtadienį, kitame neeilinės Seimo sesijos posėdyje.

Pateikė savo projektą

Opoziciniai socialdemokratai irgi pasiūlė neeilinei sesijai savo projektą. Jo pateikimui pritarė dauguma parlamentarų.

Opozicija siūlo susidariusią situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro.

Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.

Taip pat socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai.

Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.

Siekia perkelti į pavasarį

Pristatydamas opozicijos pasiūlytą projektą socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sakė, kad jis „nuosekliau ir aiškiau atsako į visus klausimus, kuriuos iškėlė KT, jau ne vieną ir ne du kartus svarstydamas aukštojo mokslo reikalus“.

V.Gedvilas teigė, kad šis projektas „turi tam tikrą logiką“, todėl jis ir turėtų būti patvirtintas kaip laikinas įstatymas, kol „speciali darbo grupė neskubėdama Seimo pavasario sesijai parengtų visaapimantį įstatymą“. „Nereikėtų skaldyti malkų ir priiminėti dar vieną Konstitucijai prieštaraujantį projektą, kokį parengė valdantieji, žadantys jau ketvirtadienį balsuoti dėl savo projekto“, - sakė Darbo partijos atstovas.

V.Stundys jam atsakė: „Jeigu kas ir skaldo malkas, tai pirmiausia tie, kurie pateikė opozicijos parengtą laikinąjį įstatymo projektą“.

Po opozicijos parengto projekto pateikimo Seimo pirmininkė iš pradžių siūlė jį svarstyti tik eilinėje pavasario sesijoje, kuri prasidės tik kovo 10 dieną. Opozicijos atstovams pasipiktinus I.Degutienė sutiko, kad projekto svarstymas vyktų jau šį ketvirtadienį, tačiau ar bus dėl jo galutinai balsuojama, paaiškės tik tuomet, kai bus balsuota dėl valdančiosios koalicijos parengto projekto.

Nurodė skubiai pataisyti

KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms, susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PK

PK portretas
kad šiandieninė studijų "reforma" yra iš esmės aukštojo mokslo Lietuvoje žlugdymas akivaizdžiai parodė opozicija, balsuodama prieš tokias pataisas. Visą įstatymą šiuo atveju reikia keisti, o ne jo detales. Aišku, valdantieji ir vėl čiulbės, kad KT nurodė ne paties įstatymo neteisingumą, bet tik keleto jo sudedamųjų dalių, tačiau kalba ne apie tai - KT tik nurodo, ar teisės aktas atitinka konstitucijai. Šiuo atveju net to padaryti nesugebėta, o iš esmės jau seniai Stepovaničius turėjo būti atstatydintas ir šitos "reformos" sutvarkytos taip, kad iš tiesų būtų galima siekti kokybiško aukštojo mokslo. O dėl šiandieninių pasiūlymų jau esu rašęs prieš tai, dabar tik pakartosiu Tvarkos ir teisingumo atstovo A. Mazuronio žodžius - gi egzaminai tai vyksta kas pusmetį, o ne kas metus, kas čia gali būti neaiškaus ministrui. Ar bus laukiama, kol KT dar sykį pareikš, kad ir pataisytas įstatymas neatitinka konstitucijos? Graudu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių