Naujovės nustatant neįgalumą ir darbingumą

Kitąmet naujovės neaplenks neįgalumo ir darbingumo nustatymo srities. Viena aktualiausių – vertinant žmogaus darbingumo ir neįgalumo lygius bei specialiuosius poreikius bus pasitelkti Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) elementai.

Naujos tendencijos

Anot Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriaus Zdislavo Skvarciany, nustatant asmens darbingumą Lietuvoje iki šiol buvo labiau orientuojamasi į medicininį negalios vertinimo modelį, o asmens darbingumą lemiantys socialiniai aspektai buvo vertinami fragmentiškai.

„Ir tai nėra teisinga. Šiuo metu daugelyje valstybių siekiama asmens negalią vertinti naudojant biopsichosocialinį modelį. Jis suteikia galimybę nuodugniau įvertinti žmogų, atsižvelgiant ne tik į jo būklę, bet ir į veiklas bei dalyvumą, aplinkos, kurioje žmogus gyvena, vertinimą. Lietuvoje taip pat žengiama šiuo keliu“, – tvirtino Z.Skvarciany.

Per NDNT vykdomą projektą į darbingumo, neįgalumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymo tvarką integruojami TFK elementai, vertinimui pasitelkiant biopsichosocialinį modelį.

Taip neįgalumo ir specialiųjų poreikių nustatymas Lietuvoje bus priartintas prie pasaulinių neįgalumo ir darbingumo nustatymo kokybės standartų.

Bus diegiama palaipsniui

Pereinant prie tarptautinės praktikos vertinant darbingumo lygį, bus iš esmės patobulintas funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos žmogaus darbingumui, vertinimas.

Tam yra parengti trys nauji klausimynų projektai ir jų pildymo rekomendacijos. Šie klausimynai bus pildomi ne tik NDNT darbuotojų (kaip tai buvo anksčiau), bet planuojama į vertinimo procesą įtraukti ir patį žmogų bei socialinį darbuotoją. Tokiu būdu bus surenkami duomenys iš skirtingų šaltinių, o vertinimas bus platesnės apimties, patikimesnis ir objektyvesnis, palyginti su dabartiniu.

Z.Skvarciany teigimu, vykstant neįgalumo ir darbingumo nustatymo procesui, itin didelis dėmesys bus skiriamas asmeniniam žmogaus savęs įvertinimui.

Tam tikros naujovės atsiranda ir vertinant neįgalumo lygį. Siūloma keisti neįgalumo lygio kriterijus, sugrupuojant susirgimus į tam tikras grupes, vertinti socialinius būties aspektus pagal parengtus klausimynus ir kt.

Tikimasi, kad naujasis neįgalumo ir darbingumo nustatymo modelis Lietuvoje bus pradėtas taikyti jau kitąmet. Žmonėms nereikėtų nerimauti – naujoji negalios vertinimo sistema bus diegiama palaipsniui, tobulinant teisės aktus, informacines sistemas ir apmokant procese dalyvausiančius asmenis.

Bus galima užsiregistruoti internetu

Į pagalbą bus pasitelkiamos ir naujos technologijos, sutaupysiančios daug laiko ne tik NDNT darbuotojams, medikams, bet ir į tarnybą besikreipiantiems žmonėms.

Modernios technologijos jau yra diegiamos, tam pasitelkta ES struktūrinių fondų parama.

Pasakodama apie klientų išankstinės registracijos internetu posistemės įdiegimą NDNT, šio projekto vadovė Laura Andrijauskaitė pabrėžė, kad, galutinai įgyvendinus projektą, žmogus priėmimui į NDNT galės užsiregistruoti internetu tiesiog iš namų jam patogiu laiku arba už jį tai galės atlikti žmogų gydantis gydytojas tiesiai iš savo darbo kabineto. Naujoji sistema leis ne tik užsiregistruoti, bet ir atsiųsti reikalingą medicininę dokumentaciją.

Žmogus NDNT šiuo laikotarpiu teturės pateikti prašymą atlikti administracinę procedūrą. Vėliau planuojama ir šį klausimą spręsti pasitelkiant modernias priemones.

Abipusio ryšio tarp NDNT ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) informacinės sistemos sukūrimas leis sveikatos priežiūros specialistams perduoti į NDNT medicininę informaciją, reikalingą paciento darbingumo/neįgalumo lygiui, specialiesiems poreikiams ir profesinės reabilitacijos poreikiui įvertinti.

Pasak L.Andrijauskaitės, šiuo metu jau sukurti ir diegiami išankstinės registracijos duomenų mainai su ASPĮ. Atlikus baigiamuosius projekto darbus, NDNT sėkmingai galės keistis duomenimis su Centro, Šeškinės poliklinikomis ir Santariškių klinikomis.

Pasak jos, 2010 m. pradėtą vykdyti projektą ketinama užbaigti jau 2012-ųjų liepą.

Tiesa, prognozuoti, kada keistis duomenimis bus galima su visomis šalies ASPĮ, kol kas dar anksti. „Tikimės, kad ši sistema greitai pradės veikti visoje Lietuvoje. Tačiau tai priklauso jau ne nuo mūsų, o nuo to, kokio lygio ir kuriuo metu bus įdiegtos informacinės sistemos sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigė L.Andrijauskaitė.

Rekonstruojamos patalpos

Pagerės ir neįgaliesiems teikiamų paslaugų prieinamumas bei kokybė. Tuo tikslu įgyvendinamas projektas „NDNT teritorinių skyrių infrastruktūros plėtra“.

Šį projektą kuruojanti Vytautė Polujanskienė pasakojo: "Buvo rekonstruotos ir NDNT poreikiams pritaikytos Alytaus, Panevėžio, Plungės ir Tauragės teritorinių skyrių patalpos. Kaune įsigytos patalpos, kurios šiuo metu rekonstruojamos.

Šiauliuose ir Vilniuje taip pat įsigyti pastatai, šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Klaipėdoje patikėjimo teise gautas žemės sklypas, artimiausiu metu bus pasirašyta rangos darbų sutartis ir prasidės statybos darbai."

Be to, rekonstruotuose patalpose bus įrengtos modernios registratūros, įdiegiant išankstinės registracijos terminalus. Tai bus patogu klientams, nes nebereikės stumdytis eilėse.

Sukurta duomenų bazė

Siekiant daugiau patogumo žmonėms, kad jiems patiems nereikėtų rinkti ir kaupti duomenų apie savo negalios ir darbingumo lygį, yra sukurta speciali duomenų bazė, kuri nuolat pildoma naujausiais duomenimis.

„Projekto metu centralizuota neįgaliųjų asmenų duomenų bazė yra pildoma archyvinių neįgaliųjų asmenų bylų duomenimis. Iš viso iki 2013 m. numatyta archyvuoti 500 tūkst. bylų, kurias NDNT perėmė iš Medicininės socialinės ekspertizės komisijos po jos reorganizacijos 2005 m. Suvesti duomenys leis efektyviau teikti administracines paslaugas, operatyviai atlikti bylų paiešką. Taip pat yra formuojamos neįgaliųjų asmenų el. bylos, t.y. skenuojami bylų, sudarytų NDNT nuo 2005 m. liepos 1 d., dokumentai. Šiuo metu jau yra nuskenuota apie 50 tūkst. bylų ir iki projekto pabaigos, t.y. 2013 m., bus nuskenuota dar 100 tūkst. bylų“, – tvirtino projekto vadovė Neringa Purvytė.