Naujas Pilietybės įstatymas: pasaka be galo (papildyta 15.30 val.)

Seimui labai sunkiai sekasi priimti naują įstatymą, kuris įteisintų platesnes galimybes turėti dvigubą pilietybę.

„Kankinasi“ ne vienerius metus

Antradienį Seimo nariai vėl ėmėsi jau daugiau kaip prieš pusantrų metų parengto Pilietybės įstatymo naujos redakcijos priėmimo. Tačiau ir vėl įstrigo dėl nesutarimų kai kuriais esminiais klausimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras nėra tikras, ar visą įstatymą pavyks priimti iki Naujųjų metų. Be to, įstatymo įsigaliojimas gali būti atidėtas dar ilgesniam laikui, jeigu Seimas pritartų pasiūlymui nedelsiant kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu išaiškinti, ar priimtojo įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai KT jau prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais, išimtinais atvejais.

Naujas įstatymo projektas dar Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos laikais parengtas beveik prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol nesugebėta jo priimti dėl nesibaigiančių ginčų, ką į šį teisės aktą derėtų įrašyti.

Radikalus pasiūlymas išbrokuotas

Kaip ir tikėtasi, antradienį Seime eilinį sykį sugrįžus prie Pilietybės įstatymo priėmimo, bene daugiausiai diskusijų kėlė įstatymo straipsnis, numatantis atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Nedidelė grupė Seimo narių siūlė išvis išbraukti visus projekte išvardytus „atskirus atvejus“, kada  galima dviguba pilietybė. Pasak Liberalų sąjūdžio atstovo Gedimino Navaičio, tokiu pasiūlymu esą būtų panaikintos bet kokios „dviprasmiškos interpretacijos“ dėl dvigubos pilietybės instituto ir įtvirtinama „aiški ir gana paprasta pozicija – Lietuvos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos piliečiu“.

Tačiau S.Šedbaras pabrėžė, kad šis pasiūlymas prieštarautų Konstitucijai ir KT išaiškinimui, kad įstatymu būtina numatyti atskirus, ypatingus, išskirtinius atvejus, kai Lietuvos pilietis turi ir kitos valstybės pilietybę. Tuo tarpu grupės Seimo narių pasiūlymas, pasak S.Šedbaro, įtvirtina vadinamąjį Lenkijos, Izraelio ar Jungtinių Amerikos Valstijų teisinį variantą, nors Lietuvos Konstitucija „surašyta visai kitaip, todėl negalima įstatymuose palikti spragos“.

Panašiai kalbėjo ir premjeras Andrius Kubilius. „Aš sutinku su tuo, kad Lietuva yra maža valstybė ir turi branginti kiekvieną savo pilietį. Tačiau šis G.Navaičio pateiktas pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai ir mes negalime jo priimti“, - sakė jis.

Todėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiūlymu buvo nuspręsta atmesti grupės parlamentarų pateiktą pataisą.

Nustato daugiau kaip dešimt išimčių

Naujos redakcijos Pilietybės įstatyme ketinama numatyti daugiau kaip dešimt išimčių, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.

Tokia galimybė sudaroma asmenims, kurie gimdami įgijo dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, ištremtiems arba pasitraukusiems iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios ir dėl to įgijusiems kitos valstybės pilietybę bei tokių asmenų palikuonims.

Nustatyta, kad dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po Kovo 11-osios ir įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dėl pastarosios nuostatos Seimas antradienį susiginčijo ir buvo priverstas padaryti pertrauką, laukdamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, ar pasiūlyta formuluotė atitiktų Konstituciją.

Be to, pagal naująjį įstatymą dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse, piliečiams, sudarantiems santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijusiems tos valstybės pilietybę, jeigu nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai.

Dviguba pilietybė leidžiama Lietuvos piliečio įvaikintiems asmenims, Lietuvos piliečiui, įvaikintam kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijusiam kitos valstybės pilietybę, taip pat kitos valstybės piliečiui, Lietuvos pilietybę įgijusiam išimties tvarka bei asmeniui, gavusiam pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Žada vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą

Interviu Lietuvos radijui premjeras A.Kubilius pareiškė remiąs dvigubos pilietybės įteisinimą. „Aš visada buvau nuoseklus šalininkas, kad mes leistume lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę. Nesudaryti žmonėms galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę ir galbūt kažkuriam krašte ilgiau gyvenant gauti kitos šalies pilietybę būtų nelabai protinga“, - teigė jis.

Pasak A.Kubiliaus, dvigubą pilietybę leidžia dauguma mažų Europos valstybių: „Savo piliečiams, savo tautos žmonėms yra sudaromos galimybės gana lengvai išsaugoti savo šalies pilietybę kartu, jeigu reikia, ir įgyjant ir kitos šalies pilietybę, tačiau jeigu kas nors atvyksta iš svetimos šalies į tokią mažą šalį, jam įgyti tokios šalies pilietybę yra šiek tiek sunkiau“.

Kai Seimas galutinai balsuos dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo priėmimo, parlamentarai dar ketina iškart kreiptis į KT dėl šio teisės akto konstitucingumo. Laukiant Teismo išvados įstatymas dar negalios.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių