Nauja savivaldos rinkimų tvarka bus skundžiama teismui

Naujai įteisinta savivaldos rinkimų tvarka bus skundžiama teismui, reikalaujant leisti kandidatus kelti vietinėms asociacijoms.

Neatmetama, kad prieš pat kitąmet vasarį įvyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus byla dėl jų rengimo tvarkos vėl, kaip ir prieš ketverius metus, pasieks Konstitucinį Teismą (KT).

Įpareigojo pataisyti įstatymą

Teisininkas Liudvikas Ragauskis pripažino ketinąs teisme išsiaiškinti, ar birželio pabaigoje Seimo patvirtinta naujoji savivaldos rinkimų tvarka yra teisinga.

Pagal naująjį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kandidatuoti į vietinę valdžią gali partijų keliamų pretendentų sąrašai bei save išsikėlę pavieniai asmenys. 2007 metų vasarį, likus vos kelioms dienoms iki tuometinių savivaldos rinkimų, KT pripažino, kad Konstitucijos neatitinka įstatymo nuostata, leidžianti tik partijoms kelti kandidatus į savivaldybes.

Rinkimai sustabdyti nebuvo, jie 2007-aisiais įvyko pagal tuomet galiojusią partinių kandidatų sistemą. Tačiau Seimas buvo įpareigotas iki 2011 metų rinkimų pataisyti įstatymą, leidžiant ir nepartiniams kandidatams siekti mandatų savivaldoje.

Seimo nariai įstatymą pataisė tik šių metų birželį, likus vos pusmečiui iki pačių rinkimų, kurie įvyks kitų metų vasario 20 arba 27 dieną. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė šį Seimo priimtą įstatymą, nors kai kurie parlamentarai, taip pat visuomeninės organizacijos protestavo prieš jį, reikalaudami suteikti teisę ir nepartiniams judėjimams arba savivaldybėse veikiančioms asociacijoms kelti kandidatų į vietines tarybas sąrašus.

Teismui skųstų neigiamą VRK sprendimą

L.Ragauskis tvirtina, kad artėjant savivaldybių rinkimams bus bandoma teisme skųsti nustatytąją kandidatų kėlimo į vietines tarybas tvarką. „Derėtų klausti teismo, ar neturėtų būti taip, kad kandidatus į savivaldybių tarybas galėtų kelti ne partijos ir ne nacionalinės visuomeninės organizacijos, o vietinės asociacijos, taip pat kad kandidatai galėtų patys save išsikelti. Juk kalbame apie savivaldą, tai yra apie vietinės valdžios instituciją, kur nacionaliniai politiniai dariniai ir centrinė valdžia neturėtų daryti įtakos“, - pastebėjo L.Ragauskis.

Anot jo, kai rugsėjo mėnesį Seimas priims nutarimą dėl savivaldos rinkimų datos paskelbimo, Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) bus galima pradėti registruoti būsimosios politinės kampanijos dalyvius, tai yra tuos subjektus, kurie vėliau kels savo kandidatus į savivaldybes.

Kai tik bus galima registruoti politinės kampanijos dalyvius, L.Ragauskis žada kreiptis į VRK, prašydamas įregistruoti jo atstovaujamą Žvėryno bendruomenę Vilniuje, kuri turi intencijų oficialiai kelti savo kandidatus į sostinės tarybą. Teisininkas tikina, kad ir nemenka dalis kitų vietinių organizacijų, veikiančių miestuose, rajonuose ir kaimuose, taip pat kreipsis į VRK, prašydami padaryti tą patį.

Vadovaudamasi įstatymu VRK negalės registruoti tokių judėjimų kaip politinės kampanijos dalyvių, nes jie nėra laikomi subjektais, galinčiais kelti kandidatus į savivaldą. Tokie komisijos sprendimai, anot L.Ragauskio, galės būti apskųsti Vyriausiajame administraciniame teisme, kuris galės svarstyti, ar VRK buvo teisi.

KT išvada galiotų ateičiai

Teisininko nuomone, Vyriausiasis administracinis teismas gali pripažinti, kad VRK sprendimas neregistruoti vietinių judėjimų neatitinka KT išvados, paskelbtos 2007 metais. Todėl esą VRK gali būti įpareigota tokius judėjimus registruoti ir galų gale leisti jiems kelti kandidatus į savivaldą.

Komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas abejoja, ar administracinis teismas galėtų tokį sprendimą priimti. Jis atkreipė dėmesį, kad VRK tik vadovaujasi galiojančiu įstatymu, kurio negali sustabdyti ar atšaukti administraciniai teismai. Todėl gali būti, kad byla dėl sprendimo neleisti vietinėms asociacijoms kelti kandidatų į savivaldybių tarybas pasieks KT ir šis turės įvertinti, ar nauju įstatymu nustatyta kandidatų kėlimo tvarka atitinka Konstituciją.

„Gali būti, kad ši byla pateks į KT, bet taip gali ir nebūti. Yra tikimybė, kad administracinis teismas, jeigu į jį bus vis dėlto kreiptasi, pripažins, kad VRK vadovavosi galiojančiu įstatymu, kuris atitinka Konstituciją“, - spėjo Z.Vaigauskas.

Pasak jo, iki šiol nei vienas Seimo Teisės departamento specialistas nebuvo pareiškęs abejonių, kad nustatytoji savivaldybių rinkimų tvarka prieštarautų Konstitucijai.

Netgi jeigu būtų kreiptasi į KT, šis išvadą tokioje byloje gali paskelbti tik po gana ilgo laiko, kai patys savivaldybių rinkimai jau bus įvykę. Tokiu atveju KT išvados nuostatos galėtų būti taikomos tik 2015 metais įvyksiančiose naujos kadencijos savivaldos rinkimuose.

Gali atidėti pačius rinkimus?

L.Ragauskis vylėsi, kad ne jis vienas sieks teisme įvertinti kandidatų į savivaldą kėlimo tvarką. „Lietuvoje veikia apie tūkstantį vietinių asociacijų. Įsivaizduokite, jeigu jos visos arba bent didesnioji dalis kreipiasi į VRK dėl įregistravimo, paskui – į teismą dėl VRK neigiamo sprendimo. Manau, tai bus pakankamas pagrindas teisme įsiklausyti į tokių organizacijų argumentus“, - teigė jis.

Teisininkas neatmetė, kad Vyriausiasis administracinis teismas, pradėdamas nagrinėti tokią bylą, imsis ir laikinųjų priemonių, pavyzdžiui, sustabdydamas visą rinkimų procesą, galbūt ir atidėdamas pačius savivaldybių rinkimus.

Tačiau L.Ragauskis neigė norįs sužlugdyti savivaldos rinkimų sistemą ir priminė, kad prieš ketverius metus būtent jo iniciatyva KT nagrinėjo tuometinę kandidatų į savivaldybes kėlimo tvarką, kurią pripažino nekonstitucine. Nors rinkimai tuomet nebuvo sustabdyti, teisininkas didžiuojasi, kad KT pavyko pasiekti pergalę ir nutraukti partijų monopolį keliant kandidatus į savivaldą.

Tokių pačių arba panašių rezultatų teisininkas tikisi ir šį kartą.