NATO privalo įvertinti realybę bendradarbiaudama su Rusija, sako Lietuvos pareigūnai

NATO ir Rusijai kalbant apie vis glaudesnį bendradarbiavimą, Lietuvos pareigūnai antradienį pabrėžė, kad būtina nepamiršti realybės ir stebėti galimus Maskvos bandymus skaldyti Aljanso valstybes.

Rusijai pasiūlius padalyti Europą į sektorius siekiant apsiginti nuo priešiškų šalių raketų, pareigūnai Vilniuje pabrėžė, kad Maskva niekada negalės kontroliuoti ir valdyti NATO priešraketinės gynybos sistemos.

"Iš NATO pusės nuoširdumo ir noro yra pakankamai, bet kartais kai kurios valstybės matau neįvertina realybės", - interviu Lietuvos radijui antradienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Ji kalbėjo praėjus dienai po to, kai Rusijos žiniasklaida paviešino savaitgalį Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pateiktus pasiūlymus NATO šalių vadovams padalyti Europą į sektorius, kuriuose Masvka ir NATO būtų atsakinga už savo sritis.

Nors, BNS žiniomis, šis pasiūlymas bendrame NATO ir Rusijos posėdyje įtakingiausių Aljanso šalių paramos nesulaukė kaip prieštaraujantis NATO esmei, R.Juknevičienė teigė, kad reikia stebėti, ar Maskva nemėgins skirstyti Aljanso šalių.

"Klausimas, kiek nuoširdžiai iš Rusijos to (gerų santykių - BNS) yra siekiama ir ar kita ranka nebus ir toliau kai kuriose valstybėse bandoma turėti didesnės įtakos, ar nebus vėl kalbama apie kokius nors interesus, ar nebus bandoma kaip nors skaldyti NATO valstybių, skirstyti jas į vienokias ar kitokias", - kalbėjo ministrė.

Rusijos laikraštis "Kommersant", remdamasis neįvardytu diplomatu, pirmadienį pranešė, kad uždarame NATO ir Rusijos posėdyje D.Medvedevas pasiūlė sistemą, pagal kurią Maskva būtų pasirengusi numušti bet kokį objektą, judantį Europos link per Rusijos teritoriją ar Rusijos atsakomybės sektorių, o NATO prisiimtų atsakomybę savo sektoriuose.

Nėra iki galo aišku, ar pagal Rusijos pasiūlymą jos atsakomybės sektorius peržengtų šalies vakarines sienas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai Darius Semaška antradienį sakė, kad Rusijai NATO neleis kištis į priešraketinės gynybos sistemos kontrolę ir valdymą.

"NATO kurs savo sistemą, o Rusija turės savo sistemą. Nei NATO kišis į Rusijos valdymą ir kontrolę, nei Rusijai bus leista kištis į NATO sukurtos priešraketinės gynybos sistemos kontrolę ir valdymą", - interviu Žinių radijui sakė D.Semaška.

Penktadienio vakarą paskelbtoje naujoje NATO strateginėje koncepcijoje Aljansas pareiškė, kad "aktyviai sieks bendradarbiavimo dėl priešraketinės gynybos su Rusija ir kitais euroatlantiniais partneriais", tačiau Aljanso atstovai teigė, kad apie bendrą sistemą kol kas nekalbama.

"Tai yra abiem pusėms labai naudingas bendradarbiavimas, bet neperžengiantis tam tikrų ribų, nelaužant NATO esmės, kad Aljansas pilnai užtikrina visos savo teritorijos gynybą", - kalbėjo prezidentės patarėjas.

Bendradarbiavimas su Rusija priešraketinės gynybos srityje nėra vienintelis Lietuvos pareigūnams nerimą keliantis klausimas. Oficialusis Vilnius aktyviai stebi iniciatyvas dėl įprastinės ginkluotės Europos ribojimo, reikalaudamas, kad Baltijos šalims prisiėmus įsipareigojimus būtų išlaikomas abipusiškumo principas ir Rusijai.

Anot pareigūnų, NATO Baltijos šalis nuramino patvirtinusi specialius gynybos planus. R.Juknevičienė konkrečių planų nekomentavo, bet pabrėžė, kad jų būtinybė atspindima ir NATO strateginėje koncepcijoje.

"Neįprastųjų padėčių (angl. - contingency) planavimas yra paminėtas strategijoje, anksčiau to nėra buvę. Tai reiškia, kad kai kurios valstybės, kurios turėtų daugiau tikimybės atsirasti konvencinio karo grėsmei - kaip matėme Gruzijoje - tai tada NATO privalo turėti labai konkrečius apginamumo planus", - sakė R.Juknevičienė.

"Mes, gyvenantys šalia Rusijos, suinteresuoti, kad mūsų kaimynai būtų ne tik kad patikimi - gal šiandien sunku apie tai kalbėti, bet nuspėjami, kad su jais būtų galima bendrauti, aiškintis kai kuriuos dalykus", - pridūrė krašto apsaugos ministrė.