Molotovo-Ribbentropo paktas tapo įrankiu spausti Rusiją?

Šeštadienį vykusioje tarptautinėje konferecijoje "Molotovo - Ribbentropo paktas" XX amžiaus geopolitinių procesų kontekste" skambėjo teiginiai, esą Molotovo Ribbentropo paktas tapo įrankiu spausti Rusiją, nors jį esą reikėtų vertinti kaip tuometinių politinių įvykių padarinį.

Dauguma konferencijoje, kurią organizavo partija "Frontas", Lietuvos socialistų partija ir Lietuvoje gyvenančių II pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija, teigė, kad nepaisant, kad pats pakto egzistavimas nėra vertintinas teigiamai, jo atsiradimui įtakos turėjo tuometinė politinė situacija.

Rusijos valstybinių ekonominių programų ir nacionalinių projektų struktūrinio vystymo Centro "Kremliaus strategija" prezidentas Vadimas Mingaliovas teigė, kad Rusija yra aiškiai pareiškusi, kad Molotovo-Ribbentropo paktas yra ciniškas.

"Tačiau nebuvo kitos išeities", - teigė V.Mingaliovas.

Pats V.Mingaliovas susirinkusiuosius tikino, kad jo vadovaujama organizacija yra nevyriausybinė ir nesusijusi su valstybinėmis institucijomis, o skirta užmegzti santykius kultūros, švietimo srityse.

Oficialiame "Kremliaus strategijos" puslapyje yra teigiama, kad organizacijos pagrindinis uždavinys yra sukurti mechanizmą tarp valdžios ir tautos, siekiant konsoliduoti ir aktyvuoti visuotines jėgas, sukurti visuomeninę nuomonę, kuri palaikytų Rusijos prezidento, jo adminsitracijos ir Rusijos Vyriausybės darbą, įgyvendinant nacionalinius projektus ir ilgalaikių kompleksinio vystymosi planus iki 2020 metų.

Lietuvos socialistų partijos pirmininko pavaduotojas ideologinei veiklai Michailas Bugakovas teigė, kad Molotovo Ribbentropo paktas buvo tuometinio geopolitinių įvykių padarinys.

Pasak jo, tuo metu Tarybų Sąjunga turėjo pasirūpinti savo saugumu ir pasiruošti II- ajam pasauliniam karui.

"Rusijos pasirašytą sutatį su Vokietija buvo vertinti taip pat sudėtinga, kaip dabar sunku Lietuvos sprendimą priimti A.Lukašenka (Baltarusijos prezidentą - BNS) (...) Tai buvo prieškario situacija ir visi jautė kad artėja didelis karas. Tai buvo ribinė egzistencinė situacija", - tikino M.Bugakovas.

Suomijos Antifašistinio komiteto pirmininkas Johanas Baeckmanas teigė, kad pakto egzistavimas šiuo metu yra išnaudojamas kaip ginklas informaciniame kare prieš Rusiją.

"Pakto egzistavimo faktas tapo pagrindiniu informacinio karo veiksniu ir būtent ginklu prieš Rusiją. (...) Šiandien kai kurios interpretacijos sako, kad paktas įrodo TSRS sąjungą su Hitleriu. Ši interpretacija yra bandymas parodyti Sovietų Sąjungą ir nacistinę Vokietiją kaip analogiškas politines sistemas (...) Yra bandoma išnaudoti interpretacijas, kad Rusija pajustų kaltės jausmą", - teigė J.Baeckmanas.

Jis neigė, kad Molotovo-Ribbentropo paktas nulėmė tai, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.

"Tai yra melas. Iš tiesų Hitlerio vykdytas Tarybų Sąjungos užpuolimas ir nacių okupacija lėmė Baltijos šalių likimą", - tikino J.Baeckmannas.

Maskvos Lomonosovo Universiteto Istorijos fakulteto dekano pavaduotojas, Posovietinės erdvės tyrimų centro generalinis direktorius Aleksejus Vlasovas teigė, kad šiuo metu Molotovo-Ribbentropo paktas tėra interpretacijų objektas, o į jį reikėtų žvelgti kaip "geopolitinių žaidimų" objektą.

Anot jo, interpretatoriai neturi dokumentų, kad juos patvirtintų nuomonę, esą pakto pasirašymas paskatino karą.

"Negi Molotovo-Ribbentropo paktas buvo postūmis karui. Man rodo, kad tai neteisinga", - teigė A.Vlasovas, pridėdamas, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) liepą priimta rezoliucija smerkianti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus tėra instrumentas spausti Rusijos vyriausybę.

Aktualių istorinių tyrimų fondo "Istorinė atmintis" direktorius Aleksandras Diukovas tikino, kad Molotovo-Ribbentropo paktas turėtų likti istorikų diskusijų dalimi ir apie jį neturėtų būti diskutuojama politinėje sferoje.

Pasak A.Diukovo, Tarybų Sąjungą pasirašyti protokolą vertė nacistinės Vokietijos skverbimasis į Rytus ir grėsmė jos saugumui. Anot kalbėtojo, tuomet, kai 1939 metais iš Lietuvos naciai atėmė Klaipėda, nacių įtaka Baltijos šalyse buvo akivaizdi.

"Tarybų Sąjunga buvo pastatytą į dilemą: arba sutinka su nacių įtaka Baltijos šalyse arba jis kažkaip bando išspręsti šitą problemą (...)Paktas padėjo tašką nacių skverbimuisi į Rytus", - tikino A.Diukovas.

ESBO rezoliucija, pasak A.Diukovo, Rusiją bandoma išstumti iš Europos, padaryti neeuropiečiais.

Šioje konferencijoje turėjo dalyvauti ir Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius bei Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros profesorius Liudas Truska.

Tačiau, pasak "Fronto" lyderio A.Paleckio, likus kelioms dienomis jie dalyvauti atsisakė. Č.Laurinavičius BNS yra sakęs, kad konferencijoje nedalyvaus dėl to, kad tai politinis renginys.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrų Viačeslavo Molotovo ir Joachimo von Ribbentropo (Joakimo fon Ribentropo) pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Rytų Europos padalijimo protokolai su vėlesniais jų pakeitimais, kurie įtraukė Lietuvą į SSRS interesų sferą, nulėmė pusę amžiaus trukusią Lietuvos okupaciją.

Visuotinai pripažįstama, kad tarptautinės teisės požiūriu Molotovo-Ribentropo paktas laikytinas niekiniu, nes jis pažeidė galiojusias tarptautinės teisės normas. Šaltojo karo metais ilgą laiką neigusi slaptųjų protokolų egzistavimą, vadinamosios "perestroikos" metu Sovietų Sąjunga vėliau pati pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą.

1991 metais pasirašydama dvišalę tarptautinę sutartį su Lietuva Rusija pripažino, jog 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją, bet vėliau ėmė tvirtinti, kad Baltijos šalys esą teisėtai tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos, taip pat Europos žmogaus teisių teismas remia Baltijos šalių poziciją dėl neteisėtos okupacijos ir aneksijos.