Mokytojai rengiasi streikui, ministerija žeria kaltinimus arogancija

Švietimo profsąjungos teigia surinkusios per 15 tūkst. įspėjamajam streikui pritariančių mokytojų parašų, o Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) kaltina jų reikalavimų ignoravimu ir arogancija.

Anot profsąjungų, jų reikalavimams keisti švietimo finansavimo tvarką pritaria maždaug keturi iš dešimt šalies pedagogų, kurių iš viso skaičiuojama 37 tūkstančiai.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad parašus surinkusi profsąjunga sausio 18-ąją Vyriausybei bei ŠMM įteikė reikalavimus keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.

Vadovaujantis Darbo kodeksu, Vyriausybė bei ministerija gautus reikalavimus turėjo išnagrinėti ir per septynias dienas ir pranešti apie tai profsąjungai. Tačiau LŠPS iki šiol teigia atsakymo iš ŠMM negavusi, todėl inicijuojanti kolektyvinį darbo ginčą ir reikalaujanti sudaryti taikinimo komisiją. Nesudarius taikinimo komisijos, anot jos, kolektyvinis ginčas nebus išspręstas, tad profsąjunga savo suvažiavime spręs dėl streiko skelbimo.

„Manome, kad tai yra pozicijos išreiškimas, ministerijos dar kartą parodytas nenoras kalbėtis, nenoras spręsti problemos. Todėl šiandien įteikėme (...) reikalavimą sudaryti taikinimo komisiją, pradėti taikinimo procedūrą, kuri, mūsų skaičiavimais, truks maksimaliai 14 dienų, nes aiški valdžios pozicija nesitarti, vilkinti laiką. Po šio taikinimo, jei jis baigsis nerezultatyviai, profesinė sąjunga skelbs streiką“, - kalbėjo A.Jurgelevičius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas piktinosi, kad ŠMM vadovybė, vykdydama neoliberalią politiką, „nemato žmonių, jų likimo - mato tik pinigus ir pelną“.

„Švietimo ir mokslo ministerija visiškai ignoruoja mūsų profsąjungas ir elgiasi kaip nedemokratinė valstybė, nes bet kurioje demokratinėje valstybėje gavus streikuojančių, protestuojančių darbuotojų, nebūtinai mokytojų, reikalavimus, visada valstybė, vyriausybė (...) sėda prie derybų stalo.. Šiuo atveju mes matome visiškai kitokią poziciją, tai yra, iššaukiančią aroganciją, kas ką nugalės, ir visišką nesiskaitymą su mokytojais“, - kalbėjo jis.

E.Jesinas pranešė, kad jo vadovaujama profsąjunga reikalavimus teikia ne ministerijai, o Žemaitijos mokyklų vadovams. Vienas iš jų reikalavimų - „išlyginti teisinę nelygybę mokytojų darbo apmokėjimo srityje“ - kelti koeficientus didesnį stažą turintiems mokytojams. Profsąjunga norėtų, kad mokytojų atlyginimų koeficientų nustatymą aiškintųsi Konstitucinis Teismas (KT) arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

„Mokytojai nukenčia dar ir dėl to, kad dėl vadinamųjų žirklių, jei mokykla turi lėšų, mokytojams nustatomas vidutinis koeficientas - aukščiausio koeficiento jūs niekur nerasite dabar. Kadangi yra sumažinta apatinė riba, vidurkis irgi mažėja. Tai praktiškai yra administracinio akto teisėtumo pažeidimas, ir būtent artimiausiu metu mes planuojame kreiptis į Seimą, kad Seimo nariai inicijuotų kreipimąsi arba į KT, arba LVAT“, - kalbėjo jis.

A.Jurgelevičius tikino, kad planuojamo įspėjamojo streiko tikslas - priešintis ne švietimo finansavimo mažinimui, o tvarkai, kuri „sudaro prielaidas uždaryti mažas mokyklas“. Jis teigė besitikintis, kad ŠMM vadovybė pakeis požiūrį į mokinio krepšelį ir pamatys jo „ydas“: „Manau, kad ministras su gausia patarėjų armija vis dėlto kritiškai pažiūrės į savo veiklą ir pateiks pasiūlymus, kelius, kaip gerinti situaciją“.

LŠPS sako streiką planuojanti, kai į mokytojų reikalavimus neatsižvelgta po gruodį surengto mitingo prie ŠMM. Jame profsąjunga piktinosi mažėjančiais atlyginimais, planuojama kas ketverius metus vykdyti pedagogų atestacija, reikalavo atsisakyti mokinio krepšelio principo.