Miškai apauga šiukšlynais

Akcijos „Darom 2010“ organizatorių teigimu, miestui tvarkyti susitelkė apie šešis tūkstančius panevėžiečių, dar keletas tūkstančių miestiečių talkoje galėjo darbuotis savo nuožiūra ir gražino namų kiemus, šalia esančias teritorijas.

Po talkos paskelbta, kad surinkta ir į sąvartyną išvežta apie 110 tonų šiukšlių. Šie rezultatai yra dvigubai geresni už praėjusių metų talkos, kai miestiečiai surinko ir išvežė apie 64 tonas šlamšto. Tačiau miesto viešosiose erdvėse vykusi pilietinė akcija atskleidė ir kitą problemą: visišką netvarką ir chaosą užmiesčio poilsio zonose ir miškuose.

Suverstos statybinės atliekos, seni baldai, naudotos automobilių padangos, buitinės šiukšlės ar po iškylos gamtoje likusios atliekos – visa tai paliekama aplink Panevėžį esančiuose plotuose.  Miškininkai teigia, kad šiukšlinti gamtoje taip išplito žmonių sąmonėje, jog rengiamos dažnos talkos beveik neduoda naudos, o bandymai kovoti su šiukšlintojais prilygsta galynėjimuisi su vėjo malūnais. 

Dirba kaip šiukšlininkai

Miškininkai savo triūsą valant miškus jau prilygina komunalinės tarnybos, renkančios šiukšles, darbui. Panevėžio rajone miškai valomi po kiekvieno savaitgalio, tačiau miškininkai teigia, kad jiems tvarkyti trūksta rankų, sužiūrėti visų šiukšlintojų taip pat nepavyksta.

Į pagalbą kiekvieną pavasarį pasirenkami talkininkai – moksleiviai, tačiau jų išgražintos teritorijos greitai vėl tampa šiukšlynais.

„Tai – kova su vėjo malūnais. Knaisiojamės po šiukšles, ieškome pavardžių, jos būna kvituose ar vaikų sąsiuviniuose. Randame, bet baudos nėra didelės ir pažeidėjų nesudrausmina. Šiemet darėme labai daug talkų ir žmonės labai noriai dalyvauja, bet kas iš to“, – liūdnai situaciją komentavo Panevėžio urėdijos ryšių su visuomene specialistė Jolita Lukoševičienė.

„Miškininkai dirba kaip komunalininkai.  Šiemet Krekenavos girininkijoje buvo surengtos net trys talkos. Visko aprėpti nespėjam, kai prasidės sezonas, visi suplūs į Žaliosios girią. Važinėsime ir žiūrėsime, kad būtų mažiau šiukšlinama“, – kolegei pritarė miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė.

Įpročiai nepasikeitė

Miškininkai pastebi, kad lietuvių šiukšlinimo įpročiai per pastaruosius dvidešimt metų nepasikeitė – teršiama tiek pat ir visur. Pagrindiniais miškų šiukšlintojais miškininkai vadina jaunimą, atvažiuojantį į miško aikšteles lėbauti. Jų pilietiškumo idėjos, pastaruoju laiku vis labiau plintančios visuomenėje, nepasiekė. 

„Tie, kurie susirenka į miškus pagerti, žibučių neskina. Toks mūsų jaunimas, nes vyresni žmonės taip nesielgia“, – teigė J.Lukoševičienė.

Padėties nepagerino ir į miškus atvežti šiukšlių konteineriai, jų Panevėžio urėdijos teritorijose buvo pastatyta 30. Konteinerius periodiškai išveža miesto švaros bendrovė.

„Prie pavėsinių pastatėme šiukšlių konteinerius, tačiau randame juos tuščius, o šiukšlės sumestos šalia.  Kiekvienas girininkas pirmadieniais po savaitgalio važiuoja rinkti atliekų. Randa sudegintus suolus, nulenktus medžius, juos naudojo kaip laužų kurą. Negalėdami jų nukirsti, poilsiautojai palenkia ir degina. Tai vandalizmas. Stovėti ir budėti kasdien negalime, tuo labiau kad dabar – miško sodinimo metas“, – apie barbariškai niokojamą gamtą pasakojo J.Lukoševičienė.

Miškininkai mano, kad ateityje situaciją gali pakeisti moksleiviai – jie per talkas noriai padeda apsikuopti. Tačiau greitų permainų nesitikima, jos gali įvykti maždaug tik po dešimtmečio.

„Tie vaikai, kurie renka šiukšles, jų tikrai nebemėtys ir nebeveš į mišką“, – vylėsi  J.Lukoševičienė.

Vienas iš didžiausių galvos skausmų – sodininkai. Daugelis jų šiukšles pila per savo sodo tvorą, o už jos prasideda miškas.

Užvertė padangomis

Dar viena šiukšlintojų grupė – žmonės, kurie atliekas į mišką atveža ir jas palieka. Pavyzdžiui, ošiančio pušyno vaizdus Žaliosios girioje neretai sudarko nutriušę baldai ar statybinis laužas. Pastaruoju metu masiškai išmetamos naudotos automobilių padangos, miškininkai šią tendenciją sieja su uždarytais sąvartynais.

„Į sąvartyną priima tik minimalų kiekį padangų, žmonės jų nebeturi, kur dėti, tad veža į miškus. Tai lemia menkas gyventojų sąmoningumas, ir neturtas“, – mano J.Lukoševičienė.

Padangas gamtoje palieka ne tik vairuotojai, bet ir autoservisai. Tai daroma norint atsikratyti  atliekų, be to, taip išvengiama išlaidų padangoms utilizuoti.

„Šiemet Pasvalio rajono ūkininkas silosui uždengti iš miško išvežė dvi priekabas padangų. Neradome tų, kurie atvežė, bet įtariame, kad jomis atsikratė kuris nors Panevėžio autoservisas. Su padangomis didelė problema, nes regioninis sąvartynas jų nepriima, jas reikia vežti utilizuoti“, – guodėsi A.Ropė.

Miškininkas teigė, kad anksčiau tokios problemos nebuvo, nes padangos buvo vežamos į mažesnius sąvartynus, bet dabar jie jau keletą metų uždaryti. Urėdijai dažniausiai nelieka nieko kito, kaip samdyti transportą, surinkti padangas ir jas išvežti sunaikinti.

Bausmė – tvarkymas

Miškų šiukšlintojų neatbaido ir gresiančios baudos. Jas miškininkai vadina nepakankamai griežtomis. Lengviausia bausmė, kurios gali sulaukti teršėjai, yra įspėjimas, tačiau piniginės baudos didėja, tai lemia paliktų šiukšlių kiekis.

Už kubinį metrą šiukšlių skiriama iki 300 litų bauda. Už du kubinius metrus į mišką atvežtų atliekų tenka mokėti iki 600 litų baudą. Nors kova su šiukšlintojais atrodo beviltiška, bet miškininkai taiko keletą veiksmingų metodų. Jie pažeidėjus priverčia pamąstyti, ar kitą kartą verta miške šiukšlinti.

„Geriausia bausmė – ne piniginė, o liepimas surinkti svetimas šiukšles. Kai niekdarys surenka visas atliekas, jam paskiriama mažesnė bauda. Profilaktiškai duodame rinkti svetimas šiukšles, nors žmogus galbūt jų atvežė ir nedaug. Šis metodas kovojant su miško šiukšlintojais padeda labiau nei baudos“, – paaiškino A.Ropė.

Liko šiukšlių

Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius teigia, kad švarinimosi akcijos „Darom 2010“ rezultatai – 110 tonų šiukšlių – dar nėra galutiniai.
Nors renginys buvo organizuotas ir šiukšlių išvežimas buvo suplanuotas, tačiau miesto komunalininkams galvos skausmą sukėlė privačios miestiečių iniciatyvos. Tie žmonės, kurie dalyvavo akcijoje „Darom 2010“, paliko surinktas šiukšles prie savo kiemų.

Savivaldybėje kol kas nežinoma, kiek šiukšlių buvo surinkta, tačiau A.Karalevičius žada, kad visos atliekos bus pradėtos vežti.

„Gauname informacija iš gyventojų, įmonių. Trūksta lėšų, bet stengiamės kažką daryti“, – komentavo A.Karalevičius.

Akcijos „Darom 2010“ koordinatorė Ugnė Duburaitė teigia, kad tokios problemos iškilo ne visur.

„Ten, kur gyventojai tvarkėsi savarankiškai, šiukšlių išvežimu patys ir rūpinosi. Pavyzdžiui, tokia talka vyko Dembavoje, čia patys žmonės pasirūpino, kaip išvežti atliekas“, – teigė  U.Duburaitė.