Mirė vienas žymiausių šalies agronomų J.Lazauskas

Spalio 11 d. eidamas 80-uosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos agronomų, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Rusijos žemės ūkio mokslų akademijos užsienio narys, habilituotas daktaras profesorius Juozas Lazauskas, pranešė Lietuvos mokslų akademija.

Juozas Lazauskas gimė 1931 m. vasario 8 d. Vilkininkuose, Leipalingio vlsč.

1958 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją (universitetą). Pradėjęs dirbti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale, ėjo įvairias pareigas – nuo jaunesniojo mokslo darbuotojo, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo iki direktoriaus. Net 33 m. vadovavo Vokės filialui.

1963 m. apgynė mokslų kandidato (daktaro) 1971 m. – daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją. Nuo 1986 m. – profesorius. Nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas).

1991–1995 m. – LMA Biologijos, medicinos ir žemės ūkio mokslų skyriaus Žemės ūkio mokslų sekcijos pirmininkas. Nuo 1995 m., LMA įkūrus Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių, buvo skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Profesoriaus iniciatyva nuo 1994 m. pradėta leisti LMA mokslinį žurnalą „Žemės ūkio mokslai“, Jis buvo šio žurnalo redakcinės kolegijos pirmininkas (iki 2007 m.), vėliau – narys.

Akad. Juozas Lazauskas žymus mokslininkas, Lietuvos mokslo visuomenei gerai žinomas ir daug nusipelnęs ne tik agronomijos, bet ir visam žemės ūkio mokslui. Profesoriaus kaip agronomo ir mokslininko veikla labiausiai susijusi su Pietryčių Lietuvos nenašių lengvų dirvožemių problemomis.

Už nuopelnus Lietuvos žemės ūkio mokslui 1981 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.

Akad. Juozas Lazauskas yra 10 augalų veislių (seradėlių, esparcetų, bulvių, lubinų ir kt.) bendraautoris. Iš viso Akademikas vienas ar su bendraautoriais yra publikavęs 11 knygų ir per 500 mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių, kitų leidinių. Daug straipsnių yra parašęs „Žemės ūkio enciklopedijai“.

Profesorius labai daug laiko ir dėmesio skyrė jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimui – jam vadovaujant apginta per 20 daktaro disertacijų. Profesorius dalyvavo 14 habilitacinių darbų, taip pat kitų doktorantūros studijų komisijų darbe, buvo Baltarusijos ir Latvijos žemdirbystės institutų mokslinių tarybų narys, kuriose disertacijas gynė ir Lietuvos mokslo darbuotojai.

Svarbūs Akademiko darbai nuveikti sprendžiant šalies gamtosaugos problemas.

Nemažas Akademiko indėlis ir į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, kurių nariu jis buvo, veiklą.