Ministrė: saugumo strategija rengta kaip ne biurokratinis dokumentas

Nacionalinę saugumo strategiją pristatanti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog stengtasi ją padaryti gyvu, ne biurokratiniu, stalo, o ne stalčiaus dokumentu.

„Turėjom tikslą, kad jį galėtų skaityti ir visuomenė, kad tai nebūtų biurokratinis dokumentas, kad būtų gyvas dokumentas. Matau vieną ydą vertinant strategiją - kai žmonės paima dokumentą, pavarto, vieną puslapį paskaito, kitą, ir jau nuomonę turi, o įvertinti jo kokybę įmanoma tik žinant, kokia strategija galioja dabar“, - sakė Seimo Europos informacijos centre strategiją trečiadienį pristačiusi ministrė.

„Jei paskaitytumėt dabar galiojančią strategiją, pamatytumėt, kad tai pasenęs dokumentas“, - pridūrė ministrė, pastebėdama, jog paskutiniai pakeitimai nacionalinio saugumo strategijoje daryti 2005 metais.

Kalbėdama apie strategijoje nurodomas grėsmes R.Juknevičienė tvirtino, jog pagrindinis ir esminis tokio dokumento, kuris iš pirmo žvilgsnio gali plačiajai visuomenei ir nepasirodyti pirmos svarbos dokumentu, tikslas - aiškiai įvardyti, nurodyti grėsmes, kad nebūtų padaryta esminių klaidų, vertinant ir šalies vidaus situaciją, ir tarptautinėje erdvėje.

„Šitą valstybę mes turime išsaugoti amžiams, neturime padaryti klaidų, nebeturime leisti sau daryti tokių klaidų (kaip anksčiau istorijoje - red.), turime stebėti aplinką taip, kad ši valstybė būtų atkurta amžiams“, - strategijos leitmotyvą nurodė ministrė.

Kalbėdama apie šalies pasirengimą gintis nuo išorės priešų, krašto apsaugos ministrė kaip būtiną sąlygą minėjo paruoštą kariuomenės rezervą. „Mus dabar tarsi bando įvelti į diskusiją, kokia kariuomenė geresnė, ar šauktinių, ar profesionalių karių. Ir šauktinių, ir profesionalų kariuomenė gali būti labai gera, esmė yra rezervas, labai svarbu parengti rezervą, kuriuo esant reikalui, grėsmei, būtų galima užpildyti pajėgumus batalionuose“, - sakė ministrė.

Ji taip pat sakė norinti išsklaidyti mitą, esą krašto gynyba brangiausiai atsieinanti sritis. Anot ministrės, kariuomenė išskirtinai yra sritis, visiškai negaunanti Europos Sąjungos paramos, ir kai visos sritys, nuo švietimo, sveikatos iki žemės ūkio atnaujino infrastruktūrą, krašto apsaugos sistemoje vis dar galima rasti besinaudojančių dešimtmečio senumo kompiuteriais. „Kai visi nubėgo į priekį, mes likome su infrastruktūra, kokia buvo“, - sakė R.Juknevičienė.

Ministrė taip pat pateikė duomenis, jog nuo 2005 metų išlaidos socialinei apsaugai - o tai didžiausios biudžeto išlaidos - išaugo dukart, tuo tarpu finansavimas gynybai - tik 0,2 proc.

Nacionalinio saugumo strategijos projektas šiuo metu yra pateiktas Seimui, jį svarsto parlamentiniai komitetai. Projekte nurodoma, kad pavojų Lietuvos saugumui kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių pastangos daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir kibernetinės atakos.

Grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše taip pat yra galimas euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai, terorizmas.

Stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių skiltyje, kuriems reikia skirti didesnį dėmenį, įrašyta netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, kuri kompromituoja įstatymo viršenybės principą, mažina piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis, bei didelė gyventojų emigracija.

Dokumente Lietuva savo nacionalinį sauguma sieja su regiono, Europos ir pasaulio saugumu. Pabrėžiama, kad Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie sąjungininkų ir tarptautinių partnerių pastangų užtikrinti saugumą bei stabilumą konfliktų apimtuose pasaulio regionuose.

„Aktyvi JAV narystė NATO ir JAV karinis buvimas Europoje yra esminiai Lietuvos saugumo garantai, - tvirtinama strategijos projekte. - Strateginę partnerystę su JAV laikydama vienu svarbiausių išorės saugumo aplinkos formavimo įrankių, Lietuvos Respublika sieks stiprinti dvišalius santykius politinėje, karinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse bei plėtoti bendradarbiavimą su JAV tarptautinėse organizacijose.“

Taip pat siūloma stiprinti su tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityje su Rusija ir skatinti bendradarbiavimą ekonominio, energetinio saugumo srityse.

„Bus remiamos daugiašalės iniciatyvos, kuriomis siekiama glaudesnio Rusijos praktinio bendradarbiavimo su NATO ir ES, taip pat aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos darbe siekiant įtraukti Rusijos Federaciją į abipusiškai naudingą bendradarbiavimą regione“, - teigiama dokumente.


Šiame straipsnyje: Rasa JuknevičienėNATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių