Ministras: tautinių mažumų mokyklose lėtai, bet laikomasi įstatymo

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako matantis teigiamų poslinkių tautinių mažumų mokykloms įgyvendinant naujo Švietimo įstatymo nuostatas, kurios įpareigojo išplėsti mokymą lietuvių kalba.

„Šiandien aš jums galiu pasakyti, kad lietuvių kalbos papildomas sustiprintas mokymas vyksta ne tik “ant popieriaus„, bet ir realiai, tai yra pagrįsta pinigais. Vis dėlto kitos nuostatos dėl atskirų dalykų dalies, tarkim, istorijos ar geografijos mokymo valstybine kalba, lieka neaiškios“, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė ministras.

„Kolegos turbūt irgi žino situaciją vietose, dar ne visada geranorišką norą imtis tai daryti, bet šiaip aš matau nemažai teigiamų poslinkių. Tarpvalstybinis dialogas tam padeda“, - kalbėjo G.Steponavičius.

Ministras sakė tikintis, jog protestus, raginančius nesilaikyti įstatymo, pakeis supratimas, kad vaiko interesai yra išmokti ne tik savo gimtąją, bet ir geriau mokėti valstybinę lietuvių kalbą.

„Čia mes visą pagalbą tautinių mažumų mokykloms - tiek lenkiškoms, tiek rusiškoms, tiek kitoms - būsime pasiruošę suteikti. Ji, beje, yra suteikta ir aš džiaugiuosi, kad ir mokymuose, seminaruose gausiai dalyvauja pedagogai iš tautinių mažumų mokyklų, nepaisant raginimų nesinaudoti pagalba“, - sakė G.Steponavičius.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie. Mokslo metų pradžioje tautinių mažumų atstovai prieš naujo įstatymo nuostatas yra surengę porą protesto mitingų.

Daugiausiai pasipriešinimo sulaukė įstatymo nuostata, kuri nuo 2013 metų suvienodino valstybinės kalbos egzaminą visiems - tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų - abiturientams. Pagal naująjį įstatymą, taip pat numatytas reikalavimas lietuviškai dėstyti Lietuvos istoriją ir geografiją.

Rugsėjo pabaigoje Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo prie bendros nuomonės, jog valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis.


Šiame straipsnyje: Švietimo įstatymasLenkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

šaunuolis

šaunuolis  portretas
su pagarba palaikau šitokį G.Steponavičiaus vadovavimą ministerijai ir LIETUVIŲ K. STIPRINIMUI MŪSŲ ŠALYJE. AČIŪ JAM UŽ TAI. Tikrai pastaruosius veiksmus palaiko dauguma lietuvių ir ne tik jų , gyvenančių Lietuvoje ir , jei reikėtų, tikrai "permuštų" kiekiu jų išreklamuotus sambūrius per lenkijos spaudą. Prie to prisidėjo ir mūsiškiai "žodžio" skleidėjai...

manfred

manfred portretas
ar ne per daug tie lenkai nori sau lengvatü .nors patys ignoruoja kitü tautybiu gyvenanziu Lenkijojeteises izodzoi lesve?

taip

taip portretas
нет ассимиляции ,молодцы поляки, родная речь превыше всего
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių