Ministras: nelietuviškų pavardžių klausimas teisiškai sudėtingas

2013-03-20 20:31:38
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Ministras: nelietuviškų pavardžių klausimas teisiškai sudėtingas Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad netrukus bus pradėtas rengti įstatymo projektas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos, tačiau perspėjo, kad bus sudėtinga rasti teisinę išeitį, atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas dėl lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso.

Teisingumo ministerijai Vyriausybė pavedė parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis. Toks žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.

„Tai yra teisine prasme sudėtingas klausimas“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė socialdemokratas J. Bernatonis.

Jo vertinimu, buvusios kadencijos metu pateikti įstatymų projektai neatitiko Konstitucijos.

„Reikia rasti išeitį, kad būtų tos rekomendacijos įgyvendinamos nepažeidžiant Konstitucijos“, - sakė ministras.

J. Bernatonis pranešė jau sudaręs darbo grupę, kuri turės parengti teisės aktų projektus.

Neseniai išvadas pateikusi Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas, pasiūlė įteisinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.

Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.

2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.

Už balsavo aštuoni konservatoriai, prieš buvo 11, o 15 susilaikė. Įstatymą tuomet parėmė vienintelis socialdemokratas - buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Trys socialdemokratai buvo prieš, o aštuoni, tarp jų - ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, susilaikė.

Šiame straipsnyje: Pavardžių rašyba Juozas Bernatonis teisingumo ministras

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 4

NAUJAUSI KOMENTARAI

dar panesiu

Tre, 2013-03-20 15:52

Tai čia tavo patarimų Butkevičius klausė? Blogai, kad Butkevičius tiki melagiu. Tu meluoji, nes tame pačiame išaiškinime yra ir kita išeitis.

www

Tre, 2013-03-20 16:42

o kiek kgb.....istu yra prisideje lietuviskas galunes ir pasikeite tautybe ar tai nieko nesako?

Lietuvos aidas

Tre, 2013-03-20 17:34

Gintautas Iešmantas Prieš septynerius metus prof. V. Urbutis bloškė rūsčius žodžius: „Lietuvių kalbos išdavystė“. Tokiu pavadinimu buvo išleista knyga, kurioje profesorius pasmerkė brukamą originalią svetimvardžių rašybą žiniasklaidoje ir knygą leidyboje. Knygoje V. Urbutis įtikinamai parodė, kaip tokia rašyba griauna lietuvių kalbos savitumą, prieštarauja jos dvasiai ir vartosenai. Jau tada buvo aišku, kad originalios svetimvardžių rašybos įteisinimas atvers duris kitiems nepageidaujamiems reiškiniams, buvo kalbama ir rašoma apie nenuspėjamas pasekmes. Deja, vadovaujančios institucijos buvo kurčios ir aklos, net paleido apyvarton, kad pateisintų savo veiksmus, tikrovei prieštaraujančią mintį, neva pavardės nepriklausančios kalbos sistemai, vadinasi, jų rašyba yra ne kalbininkų, o politikų reikalas. Kalbos institucijos negynė lietuvių kalbos, priešingai – savo dalyvavimu skatino politikus eiti nuolaidų keliu, o šie ir taip leido kaimynams atvirai ir šiurkščiai kištis į mūsų šalies vidaus reikalus. Beje, adaptuota rašyba ne tik atitinka kalbos dvasią, saugo jos savitumą, bet ir yra puiki priemonė atremti spaudimui: mūsų kalba kitokia, mes negalime griauti jos sistemos. Deja, dažnai mūsų politikai, ypač dabartiniai, dėl buvimo valdžioje, atrodo, pasirengę paaukoti net tai, kas gyvybiškai svarbu. Ne taip, kaip Latvijoje: ten dėl kalbos nedaroma jokių nuolaidų, saugomas jos savitumas. Ir štai skinami pirmieji vaisiai: padarytos nuolaidos dėl valstybinės kalbos egzamino. Jos pašiurpino ne tik mokytojus lituanistus. Daug kas šį nepagrįstą žingsnį įvertino kaip smūgį lietuvių kalbai ir literatūrai. Lenkų rinkimų akcijos atstovai padrąsinti ėmė tiesiog beatodairiškai atakuoti Seimą ir Vyriausybę akiplėšiškais siūlymais ir reikalavimais, aiškiai siekdami supriešinti visuomenę. Originalus pavardžių rašymas dokumentuose yra tik pradžia. Ne už kalnų netgi dvikalbystė. Taigi matome, kad nuo originalios svetimvardžių rašybos įteisinimo, kurį V. Urbutis pavadino lietuvių kalbos išdavyste, pereinama prie kitų nuolaidų, galinčių paplauti tautinių interesų pamatus, kalbos išdavystė gresia peraugti į politinę išdavystę. Ir tegul niekas nesako, jog su kalbos dvasios, jos savitumo išplovimu nesisieja ir tautinės sąmonės išplovimas. Mes patys savo rankomis pakertame to, kas brangiausia, šaknis. Žinoma, jeigu mes, būtent mes, liksime abejingi politikų abejingumui tautos interesams. O juk atrodo, kad pastariesiems tokios kategorijos yra, ko gero, per aukštos. Trumpalaikė nauda atsiduoda saviapgaule.

VISI KOMENTARAI 4