Ministras mato prielaidas aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumui

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas nekelia grėsmės aukštojo mokslo pertvarkai.

„Aukštojo mokslo pertvarkai grėsmės aš nematau, tęstinumui visos prielaidos yra“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Jo teigimu, Mokslo ir studijų įstatymo rengėjai vadovavosi nuostata, kad konstitucinės doktrinos taikymas yra paliekamas įstatymų leidėjui.

„Mes matome, kad aukštųjų mokyklų autonomija visam pasaulyje evoliucionuoja ir Didžioji Britanija, Amerika, Skandinavija, Pietryčių Azija jau seniai rektorius renka per išorines tarybas. Išsivysčiusiose šalyse niekam nekyla klausimų, ar čia (išorinės tarybos - BNS) yra intervencija į autonomiją“, - kalbėjo G.Steponavičius.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

G.Steponavičius sakė, kad pagal KT išaiškinimą koreguojant Mokslo ir studijų įstatymą vis tiek bus įtvirtintas aukštųjų mokyklų atvirumas ir atskaitingumas visuomenei.

„Jeigu dėl valdymo pertvarkos sutinkame, kad prieštaravimas Konstitucijai buvo, tai jokiu būdu nereiškia iš mano, Vyriausybės ar iš Seimo politikų pusės, kad mes ir toliau norėtume matyti universitetus uždarus, neatskaitingus visuomenei, nepersitvarkančius ir ne visada efektyviai naudojančius šimtus milijonų mokesčių mokėtojų pinigų“, - sakė ministras.

„Dėl valdymo dalies mes ieškosime būdų, kaip atskaitomybė visuomenei, kaip atvirumas visuomenei ir sąveika su visuomene būtų naujajame pakoreguotame Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta“, - teigė jis.

„Kalbant apie finansavimo dalį, kuri buvo aukštojo mokslo pertvarkos ašis, galiu pasidžiaugti, kad krepšelio sistema nėra kvestionuojama, o korektyvos dėl rotacijos - jos bet kokiu atveju buvo planuojamos daryti, ir sulaukus Konstitucinio Teismo išaiškinimo mes subūrę ekspertų grupę tai padarysime“, - sakė G.Steponavičius.
Nors ministras sakė gerbiantis KT nuomonę, kartu suabejojo dalies jo atstovų objektyvumu.

„Juo keisčiau atrodo ir mano apgailestavimą kelia aplinkybė, kad iš esmės ir devynių teisėjų septyni yra darbo santykiai susiję su vienu universitetu, kuris dėl nenoro spręsti vienų ar kitų nomenklatūrinių įsisenėjusių problemų nenori persitvarkyti“, - pastebėjo ministras.

G.Steponavičius taip pat pabrėžė kaip ministras jaučiantis atsakomybę pabaigti pradėtus darbus.

„Tam, kad, pavyzdžiui, senajame Alma Mater Vilniaus universitete, šiais metais gavusiam 20 mln. daugiau lėšų, tie pinigai ateitų iki eilinio dėstytojo, kaip tai yra įvykę, tarkime, Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, kur dėstytojų atlyginimai yra 4 tūkst. ir daugiau. O universitetas, kuris kontraktavo 700 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų, nesugeba įvykdyti savo vidinių pertvarkų, ir padaryti taip, kad geriausi dėstytojai uždirbtų ir turėtų motyvaciją pritraukti geriausius studentus ir rodyti geriausius rezultatus“, - reformai prieštaravusį Vilniaus universitetą su kitomis aukštosiomis mokyklomis lyginimo ministras.

Mokslo ir studijų įstatymas numatė, kad iki 2011 metų pabaigos visiems universitetams ir kolegijoms turi pradėti vadovauti pagal naują tvarką išrinkti rektoriai. Pagal ją, rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, naujus statutus turi 25 aukštosios mokyklos: 12 universitetų ir visos 13 kolegijų.

Pagal naująją tvarką rektorius jau išsirinko Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo, Sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Aleksandro Stulginskio, Klaipėdos universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, taip pat šešios kolegijos.
Šiuo metu Lietuvoje, neskaitant specifinę funkciją atliekančios Lietuvos karo akademijos (LKA), veikia 26 valstybinės aukštosios mokyklos. Neskaitant LKA, vienintelis Vilniaus universitetas nėra atlikęs nė vieno Mokslo ir studijų įstatyme numatyto pertvarkos žingsnio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

j.j.

j.j. portretas
Dziaugiuosis Steponaviciaus daromais darbais SAUNUOLIS .Tik jo deka europos sajungos espertai konstatavo,kad lietuviukams lenkijoje yra blogesnes salygos nei lenkams lietuvije.... To nesistenge irodyti socdemai.....- GEDA!!!!!!!

tai

tai portretas
negi jis neatsisitatydis , be to ji reikia tiesti už konstutucijos sulaužymą

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
jei teisingai rašoma, kad septyni iš devynių KT teisėjų yra darbo santykiais susiję su aukštosiomis mokyklomis. Jei taip .... Iš ryto sprendžia apie universitetą...po to eina ten dėstyti ir gauti antrą algą...ĮDOMIAI GAUNASI?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių