Ministras: jei lenkai nenori kompromisų, belieka apgailestauti

Jeigu lenkai nenori matyti kompromisų dėl švietimo, belieka tik apgailestauti, sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Socialiniame tinkle „Twitter“ Lietuvos lenkų aktyvistų veiksmus jis pavadinino „daužymu galva į sieną, kai durys yra atidarytos“.

„Jeigu nėra norima išgirsti ir pamatyti šitų įvykusių, mano supratimu, esminių kompromisų, tokiu atveju aš galiu tik apgailestauti“, - Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė G.Steponavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva papildomai finansuoja tautinių mažumų mokyklas, teikia pagalbą mokytojams, rengia mokymus, įtvirtintas pereinamasis laikotarpis, kol bus suvienodintos užduotys lietuvių ir tautinių mažumų moksleiviams laikant lietuvių kalbos egzaminą.

G.Steopnavičiaus nuomone, grasinimai protestais gali būti susiję su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bandymais mobilizuoti rinkėjus kitų metų Seimo rinkimuose. Ministras sakė, kad nėra normalu ir civilizuota protestuoti vaikų mokymosi sąskaita, turėdamas omenyje LLRA interneto svetainėje trečiadienį paskelbtą perspėjimą apie galimus streikus.

„Jeigu bus pasirinktos protesto formos, peržengiančios jau civilizuotos veiklos ribas, mes tai laikysime kaip neadekvatų veikimo būdą, ir manau, kad pelus nuo grūdų atskyrę puikiai matome visi, kad tai yra iš esmės vietos lenkų politikos tikslai, perkelti jau į kitų metų rudens tikslų įgyvendinimą, siekiant įveikti rinkimų barjerą ir tuo tikslu toliau mobilizuoti savo rėmėjus. Nėra normalu ir civilizuota, kai tai yra daroma tokiomis formomis ir mūsų vaikų ateities ir dabartinio mokymois sąskaita“, - teigė G.Steponavičius.

Socialiniame tinkle „Twitter“ ministras panaudojo dar aštresnius epitetus, sakydamas, kad Lietuvos lenkų veikėjai įsivarė save į kampą.

„Lietuvos lenkų aktyvas įsivarė save į kampą. Toliau daužo galva į sieną, kai durys atidarytos - ir lietuvių egzamino palengvinimai, ir extra lėšos“, - rašo G.Steponavičius.
Lenkijos žiniasklaida šiomis dienomis paviešino Lenkijos premjero Donaldo Tusko laišką Lietuvos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, kuriame buvo paraginta pakeisti lietuvių kalbos pozicijas tautinių mažumų mokyklose stiprinantį Švietimo įstatymą ir nepatenkinamais pavadino dvišalės darbo grupės rezultatus. Ši darbo grupė darbą ketina baigti penktadienį.

A.Kubilius trečiadienį žurnalistams sakė, kad Lietuva neketina keisti Švietimo įstatymo, ir Lenkijos premjeras tai puikiai žino. Be to, jis teigiamai vertino ekspertų darbą.
Lietuvos pareigūnai sako, kad vasarą įsigaliojęs Švietimo įstatymas artina švietimo sistemą Lietuvoje prie Europos standartų ir iš esmės nesiskiria nuo Lenkijoje galiojančios tvarkos. Įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti mokoma lietuviškai ir po kelerių metų ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis.

Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir kai kurie Varšuvos pareigūnai sako, kad įstatymas blogina lenkų situaciją ir yra diskriminacinis.
Trečiadienį Vyriausybė taip pat skyrė 350 tūkst. litų Lenkijos Punsko savivaldybės mokykloms, kuriose ugdoma lietuvių kalba, finansuoti.

„Nesulaukus ir Lenkijos Vyriausybės pusės adekvačios reakcijos yra priimtas sprendimas skirti 350 tūkst. litų, kad būtų padėta šitoms mokykloms išsilaikyti ir šitos lėšos yra skiriamos netiesiogiai pačioms mokyklos, o per Lenkijoje veikiantį Antano Baranausko fondą “Lietuvių namai", - trečiadienį sakė G.Steponavičius.

„Tikiuosi, kad bent dalį įtampų toks Lietuvos sprendimas, kalbant apie lietuvių tautinę mažumą ir jos padėtį Lenkijoje, padės išspręsti“, - teigė švietimo ir mokslo ministras.
Iki šiol tiesioginės finansinės paramos Lietuva Lenkijoje veikiančioms mokykloms neskirdavo, o remdavo jas vadovėliais, kompiuteriais, metodine pagalba. Tik nevalstybinei Seinų mokyklai buvo skiriama daugiau paramos per Antano Baranausko fondą.

Lenkijos valdžia žada svarstyti galimybę didinti finansavimą lietuviškoms mokykloms Lenkijoje, tačiau pakeitimai numatomi tik nuo 2013 metų.
Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - šiaurės rytuose.


Šiame straipsnyje: Lenkaišvietimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

reikia

reikia portretas
tvoti lenkams jų pačių ginklu. Tada bus tvarka.

GEDA

GEDA  portretas
iR DAR KARTA GEDA MAN UZ LENKUS IR TUOS POLITIKUS KURIE SITAIP TYCIOJASI IS LIETUVOS SIEKIUS PALAIPSNIUI SUVIENODINTI REIKALAVIMUS MOKINTIS LIETUVIU KALBOS.....

g.K.

g.K. portretas
Zaviuosis ministu Steponaviciumi, jo tolerancija ir kantrumu.Jo diplomatiskumui galita tik pavydeti. O kirsintojams linkiu gerai ismokti lenku kalba ir pabaigus vidurine mynti taka i ana puse sienos darbo ieskoti....VSISTKO!!!!!!!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių