Ministerija nepritaria idėjai įvesti priesaikas valstybės tarnautojams

Vidaus reikalų ministerija nepritaria siūlymui nustatyti, kad valstybės tarnautojai turėtų prisiekti valstybei.

Vyriausybės išvadą parengusi ministerija aiškina, kad priesaikos instituto įtvirtinimas neturės įtakos siekiui sustiprinti moralinį valstybės tarnautojų įsipareigojimą bei vykdyti konstitucinį imperatyvą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

„Pažymėtina, kad teisiniai imperatyvai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (...) straipsniuose, nustatančiuose pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir valstybės tarnautojų pareigas“, - sakoma išvados projekte.

Ministerija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir už kuriuos galima atleisti iš pareigų - tai valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas, taip pat kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Šiuo metu Seime svarstomą projektą dėl priesaikos pasiūlė konservatorius Evaldas Jurkevičius. Jis taip pat siūlo nustatyti, kad priesaiką sulaužęs valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš pareigų.

Vyriausybės išvados projekte taip pat nepritariama konservatorės Agnės Bilotaitės pateiktoms pataisoms, kurios nuobaudas už šiurkščius pažeidimus leistų tarnautojams skirti ne tik už atitinkamus veiksmus tarnybos metu, bet ir po darbo valandų. Valstybės tarnautojai sankcijų, pagal pataisas, susilauktų ir už piktnaudžiavimą alkoholiu ne darbo metu, jei tai įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos autoritetą.

„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (...) sąvoka “tarnybinis nusižengimas„ apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi iš nurodyto apibrėžimo matyti, kad tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų “valstybės tarnybos„ teisinės sąvokos esmę ir prasmę“, - sakoma išvados projekte.