Ministerija graso kirviu

Vilniuje medžiai krinta kaip lapai. Sumaniusi plėstis Finansų ministerija užsimojo sunaikinti senų lapuočių skverą, žaliuojantį Lukiškių kalėjimo pašonėje, rašo „Vilniaus diena".

Žinia pakirto kojas

Sostinės Kražių ir J.Savickio gatvių gyventojai rengiasi nuožmiam mūšiui. Žmonės pasiryžo žūtbūt apginti šalia namų esančią žaliąją zoną, kurioje auga pusšimčio metų senumo medžiai, kadaise pačių gyventojų sodinti rankomis.

„Jei nieko nedarysime, žalioji oazė bus sulyginta su žeme. Nuostabius beržus, kaštonus, liepas ir gluosnius nupjaus be gailesčio. Architektams mūsų mylimas skveras tėra eilinė teritorija, kurioje galima iškelti dar vieną pastatą", - apgailestavo Kražių gatvės 15-ame name 50 metų gyvenantis teisininkas Donatas Sodeika.

Išvydęs informacinį stendą, kuriame skelbiama, kad rengiamas teritorijos tarp Lukiškių ir Kražių gatvių detalusis planas, vyriškis neteko amo. Žinia, kad skveras bus skirtas visuomeninės paskirties pastatams, D.Sodeikai pakirto kojas.

Jis netruko išsiaiškinti, kad vietoj žaliosios erdvės netoliese stovinti Finansų ministerija nusprendė pasistatyti trijų aukštų priestatą. Po nauju pastatu turėtų atsirasti ir dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Namai neatlaikys statybų?

Projekto rengėjas „Jungtinių architektų dirbtuvių" architektas Julius Jurgelionis „Vilniaus dienai" patvirtino, kad teritorijos detaliojo plano rengimas jau įsibėgėjęs. Rugpjūčio 8 d. jau ketinama viešai aptarti planą su visuomene.

Skverą išsaugoti norintys gyventojai galanda kalavijus. Jie jau dabar suformulavę 15 techninių klausimų Miesto plėtros departamentui ir projekto pasiūlymus ruošiantiems architektams.

Kražių gatvės gyventojai gaili ne tik savo rankomis sodintų ir prižiūrėtų medžių, bet ir nerimauja, ar 1911 m. statyti namai atlaikytų naujų statybų invaziją.

„Nenoriu, kad skverą išdraskytų. Kam naikinti žalumą? Mes tuos medžius ilgai globojome", - graudinosi 60 metų skvero kaimynystėje gyvenanti Ramutė Auštrevičienė.

D.Sodeika atkreipė dėmesį, kad prieš kelis mėnesius Finansų ministerijai pradėjus remonto darbus, jo namas drebėjo nuo kiekvieno žemę gręžiančios technikos krustelėjimo.

„Vienas medis buvo pradėjęs skilti per kamieną. Mes korėmės į jį ir geležiniais lynais sutvirtinome, kad tik išsaugotume. Atsigavo ir anksčiau džiūti pradėjęs gluosnis. Kodėl braunamasi į skverus? Viskas tik naikinama", - piktinosi su detaliuoju teritorijos planu susipažinęs D.Sodeika.

Planus kurpia tyliai

J.Savickio gatvėje gyvenantis parlamentaras Petras Auštrevičius irgi ketina kovoti. Jis jau pasirašė kvartalo peticiją, raginančią miesto valdžią susimąstyti ir nesielgti barbariškai, neleisti kirsti medžių.

„Jei ši vieta būtų tinkamai prižiūrima, taptų miestiečių traukos objektu. Tačiau kur tau: šie medžiai jau pasmerkti. Blogiausia, kad viską siekiama atlikti tyliai. Kai kas nors surenka makulatūrą, skelbimai būna užklijuoti ant kiekvienų namo durų. Kai kalba pakrypsta apie teritorinius planus, niekam mintis nekyla žmones įspėti. Pakabino lentą ir užteks. Laimė, jog turiu šunį ir vaikštinėju po apylinkes, kitaip gal iki šiol nežinočiau, kad užsimota sunaikinti skverą", - piktinosi P.Auštrevičius.

Neslepiama: medžiai kris

Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto centrinės teritorijos poskyrio vyriausioji specialistė Daiva Stasiškytė dienraščiui paaiškino, kad departamentas tikrina, ar projektai atitinka planavimo dokumentus ir neprieštarauja miesto bendrojo plano sprendiniams. Teritorijoje augančių medžių likimas - savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus kompetencija.

„Manau, kiek įmanoma, medžius bus bandoma išsaugoti", - sakė D.Stasiškytė.

Pažiūrėjęs projekto vizualizaciją architektas J.Jurgelionis buvo atviras: dėl statybų mažiausiai aštuoni medžiai turėtų būti nukirsti.

„Mano skaičiavimu, ne aštuoni, bet aštuoniolika. O likę du šiaip nudžius, nes neišgyvens požeminio garažo statybų", - neabejojo D.Sodeika.

Teisinasi bejėgiškumu

„Naujas pastatas pavojingai priartėtų prie „Montvilos trikampio", užgoždamas ir suardydamas trapią modernios architektūros aplinką, kuria gėrisi daug vilniečių ir miesto svečių. Be to, mums nepriimtina įsigalinti savivaldybės taktika tokius klausimus spręsti tyliai, vasaros įkarštyje, kai žmonės atostogauja ir nespėja įsigilinti į projektą", - rašo Kražių ir J.Savickio gatvių gyventojai peticijoje, keliausiančioje pas valdininkus, atsakingus už miesto plėtrą, ir į Kultūros vertybių apsaugos departamentą.

Miestovaizdžio skyriaus Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė prisipažino esanti už medžių išsaugojimą, tačiau teigė, kad ne viskas priklauso nuo miesto valdžios.

„Pati kovojau už Antakalnyje augusio ąžuolo išlikimą, tačiau bergždžiai. Jei sklypo savininkai ir statytojai nenorės sukurti nors minimalios žaliosios erdvės žmonių poilsiui, miestas su botagu tikrai nestovės: mūsų rankos surištos", - kalbėjo G.Čeponytė.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad net skausmingi miesto pokyčiai gali duoti teigiamų rezultatų. Esą pirmiausia reikia įvertinti, kaip teritorija pasikeis išdygus naujam statiniui - galbūt jos kokybė netgi pagerės.

„Šalia esantis Lukiškių kalėjimas irgi bus iškeltas, todėl ši erdvė neabejotinai keisis: gražės, bus patrauklesnė miesto bendruomenei ir svečiams. Be to, vos už 7 minučių kelio yra Lukiškių aikštė, todėl žmonėms tikrai yra kur pasivaikščioti. Be abejo, jie turi išsakyti rūpimus klausimus ir su projekto užsakovais ieškoti kompromisų", - aiškino G.Čeponytė.

Už skverą žada atlyginti

Finansų ministerijos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė tikino, kad durys diskusijoms su visuomene bus atvertos plačiai.

Esą derinti detaliojo plano kviečiami aplinkinių namų gyventojai ir visi suinteresuoti piliečiai.

„Priestato projektas turės atitikti bendrą esamo pastato stilistiką, kad būtų išlaikytas dabartinis kultūrinis braižas. Planuojamas priestatas būtų smarkiai žemesnis už dabartinį ministerijos pastatą: aukštingumu jokiu būdu neviršytų šalia esančių senosios architektūros statinių. Ypatingą dėmesį kreiptume tam, kad būtų išsaugota žalioji erdvė, jei reikės - kompensuosime", - numatomų statybų priešininkus ramino G.Balčytytė.

Kol kas projekto vertė neaiški, tačiau naują priestatą statyti esą pigiau, nei nuomoti patalpas Finansų ministerijoje neišsitenkantiems biurokratams. Šiuo metu vietos trūksta maždaug šimtui iš pusės tūkstančio ministerijos darbuotojų.

„Šiuo metu 12 kv. m dirba trys žmonės - esame labai susispaudę. Patalpų nuoma ilgainiui brangsta labiau, nei pastatyti savas patalpas. Be to, skirtingose pastatuose įsikūrę padaliniai negali efektyviai bendrauti, daug laiko sugaištama nešant dokumentus, organizuojant susitikimus", - aiškino ministerijos atstovė.

Dovilė Jablonskaitė, „Vilniaus diena".



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių