„Memorial“ atstovas: 1940 m. įvykius ir Rusija netrukus vadins okupacija

Rusijos žmogaus teisių organizacijos "Memorial" atstovas Valentinas Gefteris sako tikįs, kad ilgainiui ir Rusijoje "okupacija" taps vyraujančiu terminu apibūdinti priverstinį Baltijos šalių įjungimą į Sovietų Sąjungos sudėtį 1940 metais.

"Aš manau, kad su laiku šis arba artimas jam žodis vis dėlto taps vyraujančiu terminu vertinant tą trumpą istorijos tarpsnį", - interviu BNS sakė Vilniuje viešintis V.Gefteris.

Į nevyriausybinių organizacijų kongresą atvykęs "Memorial" atstovas kalbėjo artėjant kitą savaitę vyksiantiems Lietuvos okupacijos 70-mečio paminėjimo renginiams.

Vis dėlto, V.Gefterio nuomone, terminas "okupacija" Baltijos šalyse nėra toks nevienareikšmis, koks yra kalbant apie Belgijos arba Olandijos užėmimą per Antrąjį pasaulinį karą. Pasak nevyriausybininko, Baltijos šalių atveju negalima kalbėti nei apie savanorišką įstojimą į Sovietų Sąjungą, nei apie šiurkščią, prievartinę ir grynai išorinę okupaciją.

"Tačiau palyginti su tais pačiais 1940 metais, kai, pavyzdžiui, nacistinė Vokietija okupavo Belgiją ar Olandiją, "okupacija" čia yra apsunkinta dviem dalykais. Pirma yra tai, kad kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo nemažos gyventojų grupės, kurios norėjo sovietų valdžios atėjimo. Be to, labai greitai prasidėjo karas, antra - nacistinė - okupacija. Tai paveikė ir pirmosios okupacijos supratimą. Baltijos šalių teritorijose pasipriešinimas sovietinei okupacijai susimaišė su pasipriešinimu nacistinei okupacijai, ir kova už nepriklausomybę tapo labai paini", - ketvirtadienio vakarą kalbėjo V.Gefteris.

Pasak jo, Maskvos požiūryje į istorinius klausimus yra ir pokyčių, ir kalbėjimo dėl akių, ir kovos dėl valdžios požymių. V.Gefterio teigimu, Baltijos šalių ir Rusijos pozicijų suartėjimui daug padėtų sistemingai dirbanti bendra istorikų komisija, kuri galėtų teikti pasiūlymus valdžios atstovams.

"Mano nuomone, toks institutas - ar atskirų šalių ar bendras Baltijos šalių - būtų labai naudingas. Tai galėtų paruošti dirvą. Dabar tarp mūsų šalių kaip tik ne pats šalčiausias laikotarpis, kuris galėtų pasitarnauti judėti ta kryptimi", - svarstė "Memorial" atstovas.

Jis pabrėžė, kad Rusija ir Lenkija dabar "juda iš labai sudėtingo periodo".

"Galima vadinti tai politikavimu, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad Rusijos dienos proga režisieriui Andrzejui Wajdai bus įteikta Rusijos valstybinė premija. (...) Jis vis dėlto yra filmo "Katynė" autorius", - sakė V.Gefteris.

Paklaustas, koks rusų ir Rusijos valdžios santykis su stalinizmo palikimu, nevyriausybininkas sakė, jog tai "yra disertacijos verta problema", kurią stipriai lemia politinė konjunktūra.

"Aš neabejoju, kad vidinio artumo, ar noro pakartoti tai, ką padarė Stalinas, jie (Rusijos vadovai - BNS) nejaučia ir neturi. (...) Tačiau režimas ir didelė visuomenės dalis laikosi nuostatos, jog atėjo laikas stiprinti valstybę. O tam reikia rasti ne tik neigiamus dalykus valstybės istorijoje, bet rasti ir teigiamus momentus. Ir teigiamų dalykų paieška dažnai yra susijusi su tuo, kad tose teigiamybėse, pavyzdžiui pergalėje Antrajame pasauliniame kare ar raštingumo augime, yra ir Stalino vieta bei vaidmuo", - aiškino V.Gefteris.

Jis pabrėžė, jog "negalima teigti, kad tai, kas buvo Stalino metu, yra matuojama Stalinu ir jo asmenybe".

Pasak jo, stalinizmas buvo siaubingas režimas, pastatytas ant antižmogiškų pamatų, tačiau ir jo metu buvo to, ką būtų galima išsaugoti ir nereikėtų vertinti vienareikšmiškai neigiamai.

"O mūsų šalys nemoka - tai mano pretenzijos dabartinėms kalbančioms galvoms - dabartiniam jaunam žmogui, negyvenusiam tuo metu paaiškinti šių skirtumų, jos viską sumaišo bendrame katile: ir pergalę kare, ir karo aukas, ir aukas prieš karą, ir vėliau sekusius įvykius. O gal ir nenori - daug paprasčiau skleisti propagandą, kuri viską suprimityvina. (...) Tada į paviršių išplaukia Rusijos vardo konkursas, kurio viršūnėje spindi Stalinas, ir noras parodyti, kad valstybė net ir su blogu vadovu, kaip Stalinas, visada judėjo pirmyn. O mes sakome, kad valstybė kai kuriais periodais stūmė atgal, slopino visuomenę ir tautas", - dėstė V.Gefteris.

Nevyriausybininko nuomone, išsilavinusi visuomenė gerokai mažiau galvoja apie problemas su kaimynais ir ypač apie istorijos problemas. Pasak jo, viešojoje erdvėje, internete kartais pasirodanti antibaltiško turinio informacija atspindi tik nedidelės rusų dalies požiūrį ir nėra tokia dažna ar plačiai paplitusi kaip gali pasirodyti.

"Jei ir atsiranda neigiami erzinantys faktai, tai jie tikriausiai yra susiję ne su praeitimi, o su tomis sritimis, kurios paliečia žmones - ekonomika, socialiniais reikalais, žmogiškaisiais ryšiais, spaudimu artimiesiems, pavyzdžiui rusakalbiams", - sakė "Memorial" atstovas.

"Man suprantama, kad Baltijos šalių žmonės dabar žiūri į Vakarus. Į Rusiją jie atsisukę jei ne nugara, tai bent šonu, ir nemato neigiamos to įtakos", - teigė V.Gefteris.

"Tai, kad be ES, NATO ir Maskvos su jos poimperiniais sindromais, egzistuoja dar ir žmogiškas pasaulis, kuriame yra žmogiškieji ryšiai, iškrenta iš akiračio. Dėl to labai gaila, nes tų ryšių nereikėtų prarasti", - sakė V.Gefteris.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių