Medžiotojai žvėrieną sušveičia patys

Mėsos perdirbėjai teigia, kad prabangos prekėms priskiriamos žvėrienos paklausai krizė didesnės įtakos neturėjo.

Jiems kur kas labiau kelia nerimą žaliavos trūkumas, tai ypač juntama Lietuvoje. Anksčiau gana dažnai sumedžiotus žvėris perdirbėjams atveždavusieji, dabar linkę patys suvalgyti laimikius.

Kai kurios žvėrieną perdirbančios įmonės, daugiausia turinčios savo kavines ar restoranus, žvėris augina pačios.

Populiarėjant sveiko maisto kultui, gyventojai vis labiau vertina laukinių gyvūnų mėsą. Nors ji brangesnė, vis dėlto kainos taip smarkiai dar „nesikandžioja“ kaip užsienyje.

Ne kiekvienas lietuvis gali sau leisti ant šventinio stalo padėti karštai rūkytos šernienos ar svečiams patiekti strutienos kepsnį, bet kodėl gi retkarčiais neparagavus, pavyzdžiui, elnienos dešros.

Europa krizės nejaučia

Panevėžio rajone 17 metų veikianti žvėrienos perdirbimo įmonė „Viltlit“ pastaruoju laiku neišnaudoja visų savo pajėgumų. Tačiau ne todėl, kad rinkoje būtų sumažėjusi žvėrienos paklausa.

Į daugelį Europos šalių žvėrieną eksportuojančios bendrovės vadovas Vigilijus Vancevičius teigia, kad krizės Europoje nėra.

Tiesiog per maža žvėrių pasiūla. Pavyzdžiui, 2007 metais įmonė supirko 7 tūkstančius stirnų, 2008-aisiais – 6 tūkstančius, o 2009 metais – jau tik 4 tūkstančius.

„Viltlit“ didžiąją dalį žaliavos įsigyja užsienyje – Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur.

Lietuvoje iš urėdijų ir medžiotojų žvėrienos nuperkama labai nedaug. Pasak direktoriaus, lietuvių medžiotojai grįžta prie tarybinių laikų įpročių – laimikio mėsą suvalgo patys.

Tiesa, vis daugiau jų nebeverčia žmonų stovėti prie puodų konservuojant žvėrieną, o naudojasi įmonės paslaugomis. „Viltlit“ yra išplėtusi konservų gamybos asortimentą, mėsą deda į naujo tipo dėžutes, kuriose ji ilgiau išlaiko puikų skonį ir maistines savybes.

Pavyzdžiui, pernai medžiotojai žvėrienos perdirbėjams atvežė parduoti tik 16 šernų, o 250 jų – perdirbti į konservus ir dešras. Užpernai perdirbti jie pristatė apie 50 šernų, o įmonei pardavė apie 200 šių žvėrių.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus valdybos pirmininkas, medžioklės žinovas Petras Narbutas „Sekundei“ sakė, kad parduoti sumedžiotus žvėris nelabai apsimoka. Supirkimo kainos esą nedidelės, be to, medžiotojas žino, kad valgo sveiką mėsą ar iš jos pagamintus produktus.

„Parduotuvėje ar turguje nežinia ką nusiperki. O čia – miške užaugusio, paties sumedžioto žvėries mėsa. Matyt, ir sunkmetis daro savo“, – tvirtino P.Narbutas.

„Viltlit“ direktorius sutinka, kad medžiotojus pasilikti sumedžiotą gyvūną sau skatina noras maitintis sveikai , bet prieštarauja dėl žvėrienos supirkimo kainų.

Pasak V.Vancevičiaus, įmonė žvėrienos supirkimo kainas pakėlė 20 procentų ir jos tikrai nėra mažos.

Už stirnos kilogramą mokama 10 litų, elnio – 7 litus, šerno – 6 litus.

Per 4 mėnesius (vėlyvą rudenį ir žiemą) trunkantį sezoną „Viltlit“ perdirba 120 tonų žvėrienos.

Sardelės iš bebrienos

„Viltlit“ Lietuvos rinkai tiekia apie 12 procentų visos savo pagaminamos produkcijos ir paslaugų. Lietuvoje įmonė parduoda žvėrienos konservus, rūkytas dešras. V.Vancevičius patikino, kad gamyboje nenaudojami jokie E, išskyrus druską, actą, nes be jų neapsieisi.

Į užsienį įmonė eksportuoja apdorotą žalią mėsą, iš jos užsieniečiai patys gaminasi įvairių delikatesų.

„Užsieniečiai labai vertina žvėrieną. Džiaugiuosi, kad ir lietuviai pamažu suvokia šios mėsos naudą ir vertę. Kiek vartojama žvėrienos, daug lemia šalies kultūros lygis, gyventojų mentalitetas. Kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo daugiau joje žvėrienos suvartojama“, – tikino V.Vancevičius.

„Viltlit“ direktorius užsiminė, kad svarstoma galimybė įmonės veiklą perkelti į užsienį, kur palankesnė mokesčių politiką ir apskritai verslo sąlygos.

Iki šiol daugiausia stirnieną, šernieną, briedieną perdirbanti įmonė planuoja rinkai pasiūlyti produktų iš bebrienos: konservų, sardelių.

Tiesa, V.Vancevičius kol kas negali pasakyti, kada jie pasirodys parduotuvėse. Pasak jo, nuo produktų sukūrimo iki jo išleidimo į rinką paprastai praeina pusmetis ar daugiau.

Ant verslininkų šventinio stalo – rūkyta šernas

Bendrovę „Gurmanas“ kartu su vyru valdanti Jūratė Momeniškienė taip pat tikino, kad produktų iš žvėrienos paklausa nemažėja. Netgi, atvirkščiai, po truputį auga.

„Mums dažniau galva skauda dėl žaliavos nei dėl produkcijos realizavimo“, – kalbėjo ji.
Laukinių gyvūnų perdirbimas ir produkcijos iš jos gamyba nėra pagrindinė įmonės veikla. „Gurmanas“ klientams siūlo rūkytas dešras ir dešreles iš žvėrienos.

Pasak J.Moneniškienės, kainos yra prieinamos vidutines pajamas gaunančiam pirkėjui. Jos teigimu, ta pati elnienos dešra užsienyje kainuoja trigubai daugiau.

Verslininkė pasakojo, kad jos šeima labai mėgsta ir vertina žvėrieną. Jau kelinti metai ant Naujųjų metų stalo ponia Jūratė deda ne keptą kalakutą, antį ir ne paršelį, o karštai rūkytą, nedidelį – 30–50 kilogramų – šerną. Šį patiekalą įvairioms šventėms užsisako ir įmonės klientai.

„Gurmanas“ turi planų ateityje pirkėjams pasiūlyti žalios žvėrienos, iš kurios jie patys galėtų pasigaminti norimų patiekalų.

Mato perspektyvą plėsti ūkį

Žvėrienos perdirbimas nėra pagrindinis verslas ir Druskininkuose esančios bendrovės „Hesona“. Jos savininkas Viliumas Malinauskas sakė, kad jie žvėrienos neperka. Įmonė savo ūkyje augina elnių, šernų, stručių ir jų mėsą tiekia savo kavinei.

Verslininkas sakė, kad patiekalų iš šių gyvūnų mėsos kaina didesnė, tačiau klientų ji negąsdina.

„Žvėriena yra delikatesas, todėl natūralu, kad ji brangesnė“, – aiškino bendrovės savininkas.

V.Malinauskas mano, kad auginti žvėris yra perspektyvu. Jis neatmeta galimybės ateityje plėsti laukinių gyvūnų ūkį.