M.Adomėnas pareikalavo nusišalinti šešis KT teisėjus

Konstituciniam Teismui (KT) pradėjus nagrinėti bylą dėl aukštojo mokslo reformos, Seimo atstovas byloje konservatorius Mantas Adomėnas šešis teisėjus pareikalavo nusišalinti.

Tokį reikalavimą parlamentaras argumentavo tuo, jog minėti KT teisėjai yra dėstytojai aukštosiose mokyklose.

„Faktas tas, kad šeši teisėjai iš devynių yra darbo santykiais susiję su aukštosiomis mokyklomis, tai yra šalimis, kurios suinteresuotos šioje byloje. Taip išeina, kad jie priims sprendimus byloje dėl savo darbdavių“, - BNS sakė M.Adomėnas.

Į parlamentaro reikalavimą atsižvelgta nebuvo, argumentuojant, kad nusišalinimui nėra pagrindo. Įstatymas numato, kad teisėsas nusišalina arba gali būti nušalinamas, jei yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta nagrinėjama byla arba yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, taip pat bylose dėl giminaičių.

M.Adomėno reikalavimu nušalinus didžiąją dalį KT teisėjų, šis negalėtų priimti nutarimo neturėdamas kvorumo. Įstatymas numato, kad KT bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams visų jo teisėjų.

Iki šiol Lietuvos KT istorijoje nušalinimo visam teismui buvo pareikalauta tik iš pareigų pašalinto prezidento Rolando Pakso apkaltos byloje.

Ketvirtadienį viešame posėdyje pradėjęs nagrinėti bylą dėl dešiniųjų inicijuotos aukštojo mokslo reformos, Teismas posėdį tęsia pirmadienį.

Byloje sujungti du prašymai: į KT dėl kai kurių 2009 metų pavasarį priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kreipėsi grupė reformai prieštaravusių Seimo narių bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs skundą dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymo, kuriuo patvirtinta geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo tvarka.

Grupė Seimo narių abejoja, ar aukštųjų mokyklų valdymo organų formavimo tvarką keičiantis įstatymas nepažeidžia universitetų autonomijos principo, taip pat kelia klausimą, ar esamas reguliavimas nesikerta su Konstitucijos nuostata, kuri gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduoja nemokamą mokslą.

Krepšelio bei studijų paskolų sistemą įvedusį Mokslo ir studijų įstatymą opozicijos atstovai daugiausiai kritikuoja dėl nuostatos, jog studijos finansuojamos remiantis baigiamųjų egzaminų ir metinių pažymių vertinimais, o studentų rezultatai peržiūrimi tik po dvejų metų studijų.

Pasak pareiškėjų, tai iškreipia Konstitucijos nuostatą dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams, nes finansavimą gauna ne gerai besimokantis studentas, o gerai mokęsis moksleivis.

Seimo 2009 metų pavasarį patvirtina aukštojo mokslo reforma įvedė vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą - krepšelius, t.y. valstybės finansavimą, gauna geriausius rezultatus pasiekę abiturientai.

Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas gali rinktis mokamas studijas ir joms finansuoti imti paskolas, įstatyme taip pat numatyta, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus atgauti.

Įstatymas numato galimybę iš mokamos vietos pereiti į nemokamą, tačiau rotacija pagal mokymosi rezultatus vyksta tik po dvejų metų studijų, o valstybės finansavimą studentas praranda tik tuo atveju, jei jo vidurkis yra 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį.