LRT nori profesionalesnių žurnalistų, geresnės vadybos, finansavimo

Lietuvos nacionalinis transliuotojas turėtų išsiskirti profesionaliais žurnalistais, aukštais vadybos standartais, jam būtina užtikrinti stabilesnį nei šiuo metu finansavimą, sakoma Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos parengtame strategijos projekte.

Tuo metu LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, kad tarybos strategija turėtų būti konceptualesnė.

LRT tarybos parengtas dokumento projektas, apibrėžiantis nacionalinio transliuotojo prioritetus penkmečiui, penktadienį pristatytas Seime vykstančioje konferencijoje.

Dokumente nurodyta, kad nacionalinis transliuotojas turi siekti aukštų žurnalistinio profesionalumo standartų, kurti išskirtinę kūrybinę produkciją, siekti kokybės augimo. LRT būtina pertvarkyti techninę bazę, pakelti vadybos standartus, sukurti naują personalo politiką.

Strategijoje pabrėžtas atvirumo ir skaidrumo standartų taikymas visose organizacijos veiklose, aktyvios komunikacijos praktika - visų auditorijų, kūrėjų ir dalyvių informacinių bei komunikacinių poreikių tenkinimas, lietuvių kalbos ir kultūros stiprinimas, ilgalaikio ir stabilaus LRT programų finansavimo užtikrinimas bei LRT politinio nepriklausomumo užtikrinimas.

„Jeigu mes nematytume tų problemų, tai gal ir nebūtų poreikio rengti tą strategiją. Iš tikrųjų, tarkime, kalbant apie žurnalistiką, taryboje labai daug vyksta diskusijų, ar užtenka, kad LRT žurnalistai remiasi tik bendru Žurnalistų etikos kodeksu, ar vis dėlto reikia kokio nors specialaus dokumento, skirto būtent LRT. Mes manome, kad LRT turi orientuotis į daug aukštesnius standartus, negu šiaip reikia žurnalistikai“, - žurnalistams sakė LRT tarybos narė Eglė Pranckūnienė.

„Lygiai taptį mes galime pasakyti ir apie pačios LRT, kaip organizacijos ir valdymą, ir išteklių tvarkymą - mes tikrai matome dar daug galimybių tobulėti“, - teigė ji.

Ilgalaikio finansavimo būtinybę konferencijoje akcentavo ir Europos transliuotojų sąjungos (EBU) Narių tarpusavio ryšių vadovas Davidas Lewis, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius.

„Lietuvos eterį vis labiau užgožia užsienio stotys. Lietuvos oro erdvę saugo NATO naikintuvai, o kas apgins Lietuvos eterį? Lietuvos visuomeniniam transliuotojui tikrai turėtų padėti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes nė vieno teatro auditorija neprilygsta vienos televizijos laidos auditorijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nes ne vis tiek, kokias programas žiūri Lietuvos jaunimas ir Lietuvos kariai, Seimo Užsienio reikalų komitetas - jam, manau, svarbu Lietuvos įvaizdis ir ryšiai su užsienyje gyvenančiais lietuviais“, - konferencijoje dėstė H.Juškevičius.

LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus vertinimu, strategijos projekte keliamus profesionalumo reikalavimus reikia vertinti bendrame šalies žurnalistikos kontekste.

„Profesionalumą visų pirma lemia bendras žurnalistų rengimo lygis Lietuvoje, tai lemia žurnalistikos lygį Lietuvoje. Mes galime pasirinkti iš tų, kurie yra parengti mūsų universitetuose. Antra, ar iš tų parengtų studentų LRT gali atsirinkti geriausius? Ar mes galime būti konkurencingi darbo rinkoje? Nes jeigu mes nekonkurencingi, tai geriausi dirbs ne pas mus. Nors aš manau, kad tikslas labai sveikintinas, kad geriausi dirbtų pas mus“, - BNS sakė jis.

Anot jo, efektyvus valdymas LRT jau yra įgyvendinamas.

„Tas nuolat ir vyksta. Jeigu mes savo sąnaudas 2009 ir 2010 metais mažinome daugiau nei 30 proc., tai tas ir yra efektyvumas ir optimizavimas. Kita verstus, tie dalykai atsiliepia programai. Jeigu negali į programą investuoti, tą neišvengiamai pastebi ir žiūrovas“, - aiškino LRT vadovas.
A.Siaurusevičius taip pat sakė manantis, kad strategija „turėtų būti konceptualiesnis, labiau atitolęs nuo kasdienybės dokumentas“.