LRT generaliniu direktoriumi perrinktas A. Siaurusevičius (atnaujinta)

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos direktoriumi antradienio vakarą dar vienai penkerių metų kadencijai buvo perrinktas Audrius Siaurusevičius.

Balandžio 1 d. baigiasi LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus kadencija. Antradienį LRT taryba susitiko su visais kandidatais į generalinio direktoriaus postą.

Į LRT vadovo postą pretendavo žurnalistas ir komunikacijos ekspertas Edvinas Butkus, televizijos laidų prodiuseris Saulius Jakutavičius, Nepriklausomybės akto signataras, šiuo metu JAV pilietis Virgis Pikturna, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir ERGO draudimo bendrovės rinkodaros vadovas Irmantas Šerys.

LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė žurnalistams neatskleidė, kokia tarybos narių dauguma A.Siaurusevičius perrinktas LRT vadovu. Ji neįvardijo ir argumentų, kuriais remdamiesi tarybos nariai pasirinko dabartinio nacionalinio transliuotojo vadovo kandidatūrą.

„Aš jau jums sakiau ir toliau galiu pakartoti, kad mes esame teisingame kelyje, tą reikia tęsti ir stiprinti. Visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui, mes turime gaminti produkciją, kuri turės išliekamąją vertę ir kartu, aišku, konkuruoti rinkoje“, - išklausęs tarybos narių sveikinimus žurnalistams sakė A.Siaurusevičius.

„Pagrindinis dalykas, kad ta kryptis, kuri buvo penkerius metus, t.y., kad kultūra yra prioritetas, ji ir toliau išliks“, - teigė LRT vadovas.

Jis sakė manantis, kad sunkiausi nacionalinio transliuotojo laikai „jau praeityje“.

„Visų pirma mūsų nacionalinės televizijos kanale reikia ambicingesnio tinklelio, konkurencingesnio, kad jis geriau atitiktų žmonių lūkesčius, o jie, kaip žinoma, dideli“, - dėstė A.Siaurusevičius.

„Mes visada tarp misijos ir reitingų gyvename ir to neišvengsime, bet, aišku, svarbu, kad žiūrėtų. Mes buvome ir esame trečioje vietoje, tiesiog įvyko epochiniai pokyčiai perėjus prie skaitmenos, kurie pakeitė peizažą. Gal nepakeitė vietų, bet visų pirmų trijų didžiausių kanalų žiūrimumas krito, mūsų - mažiausiai. Tai yra iššūkis“, - teigė LRT vadovas, paklaustas, kiek jam svarbūs nacionalinės televizijos reitingai.

Antrai kadencijai išrinktas nacionalinio transliuotojo vadovas pažymėjo, kad LRT neturi „nė vieno įsiskolinimo, kuris neleistų gyvuoti ir žvelgti į ateitį su perspektyva“.

„Su visais susitarta, per praeitus metus skola nedidėjo, o mažėjo, lieka pagrindinis klausimas, kuris ir buvo, tai ginčo su Telecentru klausimas“, - teigė jis.

„Teismai dar nepasisakė, mes nematome didelės savo kaltės, kad ta skola susidarė. Deja, Telecentro įkainiai krizės metu nesikeitė, o biudžetai keitėsi. Aš galiu pasakyti palyginimą: 2010 metais valstybė LRT skyrė (...) 35 mln. litų, kai estų visuomeninio transliuotojo biudžetas tuo metu buvo 30 mln. eurų“, - aiškino A.Siaurusevičius.

LRT skola Lietuvos radijo ir televizijos centrui siekia 10,3 mln. litų.

Prodiuseris Saulius Jakutavičius, dalyvavęs antradienį vykstančiuose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo rinkimuose, teigė, kad jo netenkina dabartinė laidų kokybė, o LRT turėtų susitelkti į jaunesnę auditoriją.

„Atsižvelgiant į realijas, aš siūliau daug naujų galimybių, daug naujų formų, kaip atnaujinti esamas televizijos programas. Kaip bebūtų, Lietuvos radijo ir televizijos auditorija yra metai iš metų senkanti, t.y. orientuota į vyresnį žiūrovą, kuris natūraliai dėl senėjimo vis nyksta. Kitaip tariant, mes galime turėti situaciją, kad po 10-15 metų LRT nebus kam žiūrėti, jeigu mes nepritrauksime jaunų žmonių, 25-35 metų žmonių“, - žurnalistams sakė S. Jakutavičius, LRT tarybai pristatęs savo veiklos viziją.

„Mano programa ir sukosi apie tai, kad Lietuvos radijui ir televizijai reikia kitos kokybės laidų kalbant galbūt ir apie jų pateikimą. Kai kurios laidos, kurios šiandien yra eteryje, primena 1992-1993 metų Vyriausybės valandas su pilkomis dekoracijomis, su statinėmis galvomis“, - teigė kandidatas į LRT vadovus.

Pasak jo, LRT neišnaudoja turimos techninės bazės, kaip tai daro komercinės televizijos. Kandidatas taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais mažėjo LRT valdymo išlaidos, o nacionalinis transliuotojas vėl ėmė dirbti pelningai.

„Mano, kaip kandidato mintis buvo, kad reikėtų tęsti pradėtus darbus, tęsti skaitmenizaciją į archyvus, tęsti media kanalų bendradarbiavimą. Taip pat reikia įnešti naujų vėjų į programos pateikimą“, - kalbėjo kandidatas.

„Mano galva, šiandien Lietuvos radijui ir televizijai trūksta analitinių, žurnalistinių programų. Lietuvoje visi skundžiasi teisingumu, kad teismai neteisingi, korupcijos daug. Taigi, galėtų atsirasti laida apie lietuvišką Temidę, apie Temidės užkulisius“, - sakė jis, paprašytas pateikti, pavyzdžių, kokių laidų pasigenda LRT eteryje.

S. Jakutavičius yra kūręs įvairaus žanro laidas nacionalinei ir komercinėms televizijoms. Pastaruoju metu jis vadovauja savo sukurtai komunikacijos ir viešųjų ryšių agentūrai.

Kitas kandidatas į LRT vadovo postą signataras Virginijus Pikturna sako, jog būtina dirbti, kad nacionalinio transliuotojo turinys taptų kokybiškesnis.

Antradienį vykstančiuose rinkimuose LRT tarybai pristatęs savo veiklos programą jis sakė, kad galėtų buti sukurta nacionalinio transliuotojo redakcinė taryba, kuri „padėtų, o ne kontroliuotų žurnalistus“.

„Norėčiau pasakyti, kad aš nesilaikau tos nuomonės, kad reikėtų viską griauti. Sakyčiau, reikėtų paimti tai, ką radijas ir televizija jau turi ir tik padėti žurnalistams, kad pagerėtų programų turinys“, - po susitikimo su LRT tarybos nariais žurnalistams sakė V. Pikturna.

„Aš manau, kad pirmiausia reikia susitikti su žmonėmis, pakalbėti, ir po to matysime, kokie pakeitimai reikalingi, ar iš viso jie yra būtini. Man atrodo pakeitimai, kurie yra reikalingi, tai tiktai dėl programų turinio ir kokybės. Aš sakyčiau, kad prie to reikėtų dirbti“, - teigė kandidatas.

Jis teigė manantis, kad šiemet Seime bus priimtas „vienas ar kitas sprendimas dėl pastovaus Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo“.

Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę turintis V. Pikturna pažymėjo, kad LRT vadovo pozicijai nėra nustatytas „pilietybės reikalavimas“.

Signataras vis dar turi galiojantį Lietuvos Respublikos diplomatinį pasą. Jis žurnalistams sakė ketinantis jį grąžinti Užsienio reikalų ministerijai ir apie tai informavęs LRT tarybos narius.

„Mano pasas galiojantis. Tik praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija paprašė, kad aš jį grąžinčiau. Ko gero, dabar važiuosiu ir jį atiduosiu, nuo šiandien tas pasas jau bus nebegaliojantis“, - teigė V. Pikturna.

Paklaustas, ar nemano, kad pasą turėjo grąžinti anksčiau, nes Lietuvos pilietybę prarado 2011 metais, jis atsakė: „Man tai neatrodė pagrindinis dalykas“.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo posto siekianti žurnalistė Liudvika Pociūnienė sako, kad būtina geriau išnaudoti LRT turimas kūrybines galimybes.

Po programos pristatymo LRT tarybos nariams Liudvika Pociūnienė žurnalistams sakė, kad nacionalinis transliuotojas „turi suderinti du priešingus vektorius“, t.y. kovoti už auditoriją ir siekti teikti žiūrovams geresnį turinį.

„Rinkos tendencijos destruktyviai veikia ir žiūrovą ir netgi žinių kokybę, aš jau nekalbu apie kultūrinės produkcijos kokybę. Kitaip tariant, taikydamiesi, pataikaudami žiūrovui smukdome kokybę ir pasipriešinti šitoms tendencijoms iš tikrųjų yra sunku ir tuo pačiu išlaikyti auditoriją“, - teigė L. Pociūnienė.

„Aš manau reikia labai atidžiai įvertinti kūrybines galimybes ir tas galimybes, kurias LRT turi, o neturi komerciniai transliuotojai. Vis dėlto, jos nėra pakankamai išnaudojamos, įskaitant ir finansines galimybes. Tą reikia daryti ir reikia ypatingą dėmesį skirti programų kokybiniam ir kūrybiniam išskirtinumui“, - teigė ji.

L. Pociūnienė, jei būtų išrinkta, taptų pirmąja moterimi, kuriai pavyko užimti LRT vadovo postą. Ji buvo ketvirtoji antradienį LRT tarybai prisistačiusi kandidatė.

L. Pociūnienė yra dirbusi radijo stotyje „Radiocentras“, dienraštyje „Lietuvos aidas“, ji yra kūrusi laidas nacionalinei televizijai ir komerciniam TV3 kanalui, žurnalistė yra vadovavusi Lietuvos televizijos naujienų laidai „Panorama“.

Lietuvos nacionalini radijo ir televizijos vadovo rinkimuose dalyvaujantis buvęs LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad būtina tobulinti nacionalinio transliuotojo valdymą ir neslepia, jog jam tapus LRT vadovu, būtų administracinių ir struktūrinių pasikeitimų.

Tokią poziciją D. Radzevičius žurnalistams išsakė antradienį popiet, kai nacionalinio transliuotojo veiklos programą pristatė LRT tarybos nariams.

„Pirmas dalykas, kurį reikėtų šiek tiek sutvarkyti, tai patobulinti valdymą LRT viduje. Todėl, kad LRT yra viena didžiausių žiniasklaidos kompanijų Lietuvoje, joje yra pakankamai daug skirtingų kanalų, radijas, televizija, internetas, tačiau šiandieninė LRT struktūra ne visai padeda sklandžiai tarpusavyje bendrauti, bendradarbiauti ir užtikrinti kokybišką, kad ir, tarkime, naujienų tarnybų darbą“, - teigė jis.

„Aš nenorėčiau atskleisti visus galimus administracinius ir struktūrinius pakeitimus, bet vienareikšmiškai tokių būtų. Didžiausi dalykai susiję su LRT kaip didelio ūkinio vieneto valdymu“, - kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungai vadovaujantis D. Radzevičius.

Jis teigė, kad ne LRT generalinis direktorius yra atsakingas už laidų kūrimą, tačiau pažymėjo, kad būtina stiprinti LRT kūrybinius gebėjimus.

„Ko labai reikia, tai pagalbos LRT darbuotojams tiek mokymų prasme, tiek ir koordinavimo prasme. Dabartiniai žmonės turi, mano galva, žymiai daugiau gebėjimų nei yra išnaudojama“, - dėstė D. Radzevičius.

D.Radzevičius Lietuvos žurnalistų sąjungai vadovauja nuo 2003 metų, o LRT taryboje dirbo nuo 2008-ųjų iki šių metų kovo vidurio.

Antradienį vykstančiuose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rinkimuose dabartinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pabrėžė tęstinumo svarbą.

„Tęstinumas visų svarbiausia. Mes esame gerame kelyje“, - žurnalistams po susitikimo su LRT tarybos nariais sakė A. Siaurusevičius.

„Aš dar savim tikiu. Nežinau, kaip pavyks, balsavimas slaptas“, - teigė jis.

A. Siaurusevičius nacionaliniam transliuotojui vadovavo pastaruosius penkerius metus.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vadovauti pretenduojantis Edvinas Butkus sako, kad LRT finansinė padėtis yra neaiški ir pabrėžia, jog nuo jos priklausys, kaip toliau dirbs ši institucija.

Tuo pat metu kandidatas į LRT vadovus teigė, jog LRT programoje reiktų daugiau „kokybiškos kultūros“, o tai, kaip jose atspindimas sportas, yra skandalinga.

„Niekas tiksliai nežino, net LRT tarybos nariai nežino, kokio dydžio skolos slegia šitą instituciją. Ar jos sudaro 20 proc. metinio biudžeto, ar 30 proc., ar 50 proc., ar panašiai? Netgi tas teisinis ginčas su telecentru - ginčijamasi dėl 10 mln. litų. Jeigu būtų vieną dieną ta byla baigta nepalankiai LRT, o greičiausiai taip ir bus, tai tada iškiltų klausimas, ar šita institucija gali staigiai pasiimti dar 10 mln. litų paskolą. Čia yra pagrindinė mįslė dabar“, - žurnalistams sakė E. Butkus, pristatęs savo programą ir prioritetus LRT tarybai.

Pasak jo, LRT finansinė situacija „yra atspirties taškas, kaip mes galime toliau konstruoti šitos institucijos veiklą“.

„Mano vertinimas finansinės perspektyvos yra labai konservatyvus, todėl negalima čia kurti visokių smėlio pilių ir pūsti burbulų. Nepaisant to, vis tiek pokyčių reikia. O mano siūlomi pokyčiai yra tokie: daugiau kultūros, kokybiškos kultūros labai geru laiku. Kitas aspektas yra tautinių mažumų integracija į mūsų visuomenę, o tai galima padaryti ir per Lietuvos televizijos ir radijo laidas. Dabar tautinės mažumos yra lyg ir sudėliotos į lentynėles, jų laidos lenkų ar rusų kalba. Tautinių mažumų atstovai nedalyvauja bendro pobūdžio laidose“, - teigė E. Butkus.

Jis teigė LRT tarybos nariams išsakęs „be galo didelį nusivylimą, kaip programose atspindimas sportas“.

„Tai yra skandalas, gėda. (...) Aš pirmiausiai paklausčiau, kodėl yra taip, o ne kitaip, kiek kainuoja, kad nacionalinio kanalo televizijos žiūrovai per sporto žinias matytų gražiausius Europos įvarčius. Aš nežinau, kiek tai kainuoja, bet jeigu Baltijos televizija tai rodo..“, - sakė pretendentas į LRT vadovus.

„Reikia sukurti laidų standartus. Pavyzdžiui, “Panorama„. Kas tai yra per laida, kokia yra jos struktūra, kokia yra jos siužeto trukmė, kas yra prioritetai, kas nėra prioritetai? Reikia sukurti redaktoriaus vadovą, kaip rašomos žinios“, - sakė jis ir pridūrė, kad turi pavyzdžių, apie „visiškai nesuprantamą “Panoramos„ struktūrą“, - sakė E. Butkus, paklaustas, kaip vertina nacionalinio transliuotojo naujienų tarnybų darbą.

E. Butkus yra vadovavęs Lietuvos radijo laidų užsieniui redakcijai, jis yra vienas iš naujienų agentūros BNS įkūrėjų, pastaraisiais metais įgyvendino komunikacijos projektus privačiame sektoriuje.

I. Šerys: matau papildomų finansavimo šaltinių

Vadovauti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pretenduojantis Irmantas Šerys sako, jog mato galimybių rasti papildomų finansavimo šaltinių nacionaliniam transliuotojui, taip mažinant priklausomybę nuo valstybės biudžeto asignavimų.

Draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir „ERGO Life Insurance SE“ Strateginio marketingo direktoriaus Baltijos šalyse pareigas šiuo metu einantis I.Šerys antradienį buvo paskutinis, septintasis, kandidatas, pristatęs savo viziją naują generalinį direktorių renkančiai LRT tarybai.

„Matau didžiulį potencialą pokyčiams, neišnaudotas galimybes, pristačiau galimus papildomų pajamų šaltinius, tuo pačiu sukuriant nepriklausomybę nuo biudžeto asignavimų, veiklos optimizavimo, sąnaudų kontrolės viziją“, - po susitikimo su LRT tarybos nariais žurnalistams sakė I.Šerys.

Tačiau jis neatskleidė, kokie konkrečiai šaltiniai galėtų duoti papildomų įplaukų LRT.

„Mes tiktai kalbėjome apie papildomų LRT kaip struktūros turimų šaltinių optimizavimą ir pritaikymą platesnėms vartotojų masėms. O pritaikymas vartotojui arba platesniam vartotojų ratui automatiškai reiškia papildomą pajamų generavimą“, - dėstė jis.

Jis taip pat pažymėjo matantis „potencialo, kur galima būtų keisti turinį adaptuojant jį vartotojui“.

„Aš galvoju, kad dabartinė situacija neatstovauja arba LRT misija tiesiog yra neperteikiama galutiniam vartotojui. Minėjau ir tarybai, kad užsienio produkcija, rodoma geriausiu eterio laiku, mano manymu, nėra teisingas žingsnis, nes turint tokią bazę ir tokį potencialą galima investuoti į savo intelektinę produkciją ir toku būdu pritraukiant papildomus žiūrovų srautus, atitraukiant juos nuo komercinių kanalų“, - teigė I.Šerys, paklaustas, ką turi omenyje kalbėdamas apie turinio adaptavimą vartotojui.

Išklausiusi I.Šerio pristatytą LRT viziją taryba apie valandą vertins kandidatų programas ir tuomet paskelbs savo verdiktą.


Šiame straipsnyje: LRTrinkimaivadovas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Gyvenimo normos

Gyvenimo normos portretas
LRT vadovas neturi būti prieštaringas politikos-teisės-ekonomikos-moralės normoms.

skydinės žinios

skydinės žinios portretas
"Skydininką" pakeis Amerikos agentas. Tai jau seniai už jus nuspręsta ir negalės būti kitaip.

idomu

idomu portretas
o kokias jau ypatingas laidas prodiusavo tas S.Jakutavicius? Ar tai,kad jis buvo Snoro viesuju rysiu ruporas labai jau saunu?
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių