L.Rinau byla susidomėjo ir Europos Komisija

Mažametės Luizos Rinau byla susidomėjo ir Europos Komisija, kuri prašo Lietuvos atsakingų institucijų pateikti informaciją apie kai kurias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes.

Nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Rytis Martikonis patvirtino, jog prieš kelias savaites yra gautas Europos Komisijos paklausimas, prašant suteikti informacijos apie L.Rinau bylą.

„Yra Europos Komisijos susidomėjimas šiuo atveju ir komisija suinteresuota gauti informacijos apie aplinkybes šioje byloje. Komisiją domina Lietuvos institucijų požiūris į šį reikalą", - sakė R.Martikonis.

Kaip teigė Teisingumo ministerijos atstovas, Europos Komisijos rašto esminis klausimas - ar Lietuvos valdžios institucijos veikia besilaikydamos Europos Sąjungos teisės.

Teisingumo ministerijos specialistai šiuo metu rengia atsakymą.

Europos Komisija L.Rinau byla susidomėjo gavusi mergaitės tėvo Vokietijos piliečio skundą. Komisija klausia, dėl kokių priežasčių nevykdomi Vokietijos ir Lietuvos teismų sprendimai.

Lietuvos oficialiųjų žinybų atstovai neigia prielaidas, esą šie klausimai gali būti susiję su ketinimais pradėti vadinamąją pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl teismų sprendimų nevykdymo.

Jei tokia pažeidimų procedūra būtų pradėta ir būtų priimtas šaliai nepalankus sprendimas, valstybei tai grėstų finansinėmis baudomis.

Tiesa, L.Rinau bylos atveju, Lietuvos atstovai teigia tokių grėsmių nematą, nes šiuo metu kaip tik laukiama Europos Teisingumo Teismo sprendimo.

Liuksemburge įsikūręs teismas prieš kelias savaites pradėjo nagrinėti bylą, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu ketina išaiškinti, kaip Vokietijos ir Lietuvos teismai turėtų interpretuoti Europos Sąjungos reglamentą, numatantį procedūras sprendžiant santuokos ir vaiko globos problemas.

Prieš kelerius metus Lietuvos pilietei Inga Rinau ir Vokietijos piliečiui Michaeliui Rinau nusprendus skirtis, Vokietijos teismas nusprendė, kad dukters globa atitenka tėvui ir mažametė L.Rinau turi gyventi Vokietijoje. Tačiau I.Rinau su dukterimi išvyko į Lietuvą ir nebegrįžo.

Po dvejus metus trukusių bylų nagrinėjimo Vokietijoje ir Lietuvoje , kurie buvo nepalankūs vaiko motinai, Inga Rinau kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kad šis nepripažintų jos skyrybų byloje priimto vokiečių teisėjų sprendimo grąžinti dukrą tėvui.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam teismui kilo neaiškumų, ir jis kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą išaiškinimo, ar ES reglamentas sudaro pakankamą pamatą nacionaliniam teismui tokį pareiškimą nagrinėti, kaip ir kada pagal reglamentą gali atsirasti sąlygos, įgalinančios Lietuvos teismą nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo. 

Nuotraukoje: mergaitės mama Inga Rinau.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama.