L.Mertinienė: Tėtį labai gerbėme ir bijojome nuvilti

Šeštadienį užgesęs Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – neabejotinai buvo viena ryškiausių Lietuvos politinio gyvenimo figūrų. Bet dukroms jis - pirmiausia tėtis.

Žmonėms patiko šio Anapilin išėjusio politiko paprastumas ir gebėjimas kalbėti aiškiai bei suprantamai. A.M.Brazausko stotas kėlė žmonių pasitikėjimą, o betarpiškumas, bendraujant net su prastuomene, žadino simpatijas.

Filosofas, europarlamentaras Leonidas Donskis dar prieš kelerius metus yra sakęs, kad A.M.Brazauskui garantuota vieta tautos politinių didžiavyrių galerijoje.

Tačiau A.M.Brazauskas buvo ne tik politikas ir valstybės vadovas, tačiau ir šeimos žmogus - mylimas tėvas ir vyras. Diena.lt pateikia ištrauką iš interviu su A.M.Brazausko dukra Laima Mertiniene. Pokalbis vyko prieš trejus metus - netrukos po prabangiai atšvęsto A.M.Brazausko 75-ojo jubiliejaus.

Tada politiko dar nekamavo sunki ir alinanti onkologinė liga, o L.Mertinienė apie tėtį kalbėjo kaip apie didžiausią autoritetą ir griežtą, bet teisingą žmogų. Tuo metu A.M.Brazauskas jau nedalyvavo aktyvioje politikoje ir džiaugėsi išėjęs į pensiją bei išleidęs knygą "Ir tada mes dirbome Lietuvai".

"Kad ir ką sakydavo politologai, kad ir kaip kritikos rykštėmis plakdavo žymūs visuomenės veikėjai, jis mums visada buvo ir bus tėtis - šeimos žmogus, kurį žiniasklaida neretai pavaizduodavo taip, koks jis nėra", - taip prieš trejus metus apie A.M.Brazauską kalbėjo dukra L.Mertinienė.

Tėvo žodis buvo šventas

„Tėtis mums buvo labai geras, skyrė itin daug dėmesio, prigalvodavo įvairiausios veiklos, – prisiminimais dalijosi jo duktė L.Mertinienė. – Kadangi buvome storuliukės, jis mus skatino judėti ir kas rytą tris kilometrus pėstute su mumis eidavo į mokyklą. Vėliau išmokė plaukti, važiuoti dviračiu, riedučiais, kuriuos anuomet parvežė iš užsienio. Sekmadieniais vesdavosi į muziejus, parodas, koncertus – tai būdavo privaloma programa. Dar vėliau išmokė vairuoti automobilį, buriuoti. Kai pagalvoju, savo vaikams aš tikrai neskyriau tiek dėmesio.“

A.M.Brazausko dukra tąkart prisipažino: su mama vaikystėje praleisdavo daugiau laiko, bet su tėčiu jis buvo turiningesnis.

„Niekada gyvenime nepagalvodavau, kad tėvo patarimų neverta klausyti. Man jis, ypač paauglystėje, buvo didžiausias autoritetas. Jo žodis buvo šventas. Nesakau, kad jis mus labai spaudė. Iš tikrųjų, turėjome pakankamai laisvės, tačiau žinojome, kad už savo poelgius teks atsakyti“, – pasakojo L.Mertinienė.

– Vadinasi, A.Brazauskas buvo griežtas tėvas?

– Bet teisingas. Atsimenu, ateidavo į mūsų kambarį, atidarydavo rašomojo stalo stalčius ir pamatęs juose netvarką viską išversdavo ant grindų.

Griežtai liepdavo susitvarkyti. Tačiau tėvas niekada nėra baręs manęs pakeltu tonu, niekada neįkrėtė beržinės košės. Neįsivaizduoju, kaip jam taip pavyko, bet mes jį labai gerbėme ir bijojome nuvilti.

Juokas ima prisiminus, kaip lindėdavau užsidariusi vonioje, kai jis tikrindavo pažymių knygeles. Nepateisinti tėvo lūkesčių atrodė negražu ir nederama.

– O už gerus rezultatus turbūt pagirdavo?

– Liaupsių iš jo neišgirsi – ne toks žmogus. Gerai padarei - pasakydavo trumpai ir aiškiai.

– A.M.Brazauskas dėstė Vilniaus universitete. Kaip manote, ar jis buvo labai reiklus savo studentams?

– Manau, jis labiau geranoriškas nei griežtas. Tėtis pasidžiaugė, kad į jo paskaitas ateina daug studentų, klauso.

Neabejoju, kad jiems turėtų būti įdomu. Tėtis labai daug žino, turi didžiulę patirtį ir tiesiog fenomenalią atmintį skaičiams ir faktams. Aš datų neprisimenu, o jis gali kalbėti apie detales, sumas, istoriją. Jis tikrai turi ką papasakoti, yra charizmatiškas, traukia ausį.

– Turi daug žinių ir nori jomis dalytis. Dėl to ir rašo knygas?

– Tėvo nieko neveikiančio ar tiesiog gulinčio lovoje, tinginiaujančio niekada nesu mačiusi. Jis turi labai daug energijos. Dėl to ir į politiką grįžo.

Atsimenu, atėjo ir sako: aš noriu dar ką nors naudingo Lietuvai nuveikti. Be darbo jis negali.

– Tačiau neseniai prasitarė, kad iš politikos pasitraukė, bet laiko nepadaugėjo.

– Stengiamės susitikti bent kartą per savaitę, tačiau jį vis dar kviečia į įvairius renginius, prašo interviu ir panašiai.

Kai man negera, visada važiuoju pas tėvą. Jis labai stabilus žmogus, geras ramstis. Net kalbėti nereikia: pabūnu su juo ir jaučiuosi nusiraminusi, pailsėjusi, įgavusi naujų jėgų.

Tokiais prisiminimais apie tėtį prieš trejus metus dalijosi A.M.Brazausko dukra L.Mertinienė.

Su Kristina – iki paskutinio atodūsio

Šeimyninis Prezidento A.M.Brazausko gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Pirmosios santuokos politikui išsaugoti nepavyko. Šia tema A.M.Brazauskas netuščiažodžiaudavo: „Tiesiog mačiau, kad neišeina mums gyventi kartu. Daug kur nesutapo požiūriai.“

Kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tuometis premjeras ilsisi ne su sutuoktine Julija, o su Kristina Butrimiene, dukros tėvui nepriekaištavo. „Jos žinojo, kad penkiolika metų gyvenu vienas. Nebuvo taip, kad iš vieno miegamojo išėjau į kitą. Čia tik žurnalistams taip atrodė, kad su savo reportažais iš pliažo privertė mane susitvarkyti dokumentus ir vesti antrąsyk. Ryžausi viską pakeisti, nes tiesiog pavargau vienas gyventi. Kristiną pažinojau seniai. Žinojau, kad ji ištekėjusi ir turi sūnų. Na, mano atvejis ne vienintelis Lietuvoje, nors kai kas taip mano. Remiantis statistika, skiriasi kas trečia pora“, -  viename pokalbyje su žurnalistais atviravo šviesios atminties prezidentas.

Aukščiausios valdžios postus užėmęs vyras kartą atvirai papasakojo savo meilės ir bendro gyvenimo su Kristina istoriją.

Politikas neslėpė, kad antroji žmona iš esmės pakeitė jo kasdienybę ir kad Kristina galėtų būti pavyzdžiu visoms Lietuvos moterims.

A.M.Brazauskas yra sakęs, kas ideali moteris ta, kuri kiekvieną rytą šypsosi, kuri nevaikšto „kaip kūtvėla iki dvylikos“, kuri niekada nevėluoja, skaniai gamina valgyti ir, žinoma, neužmiršta pabučiuoti savo vyro.

K.Brazauskienė su vyru buvo iki paskutinio atodūsio. Ligos kankinamam A.M.Brazauskui ji stengėsi praskaidrinti nuotaiką, lankydavo ligoninėse ir visus, taip pat ir save, tikino, kad vyras gyvens dar šimtą metų.

Tuo metu pats A.M.Brazauskas vienai televizijos laidai yra prasitaręs bijantis, kad jam neužteks laiko už viską atsidėkoti Kristinai.

Laisvalaikis - buriavimas ir medžioklė

Šeštadienį taip ir neįveikęs prostatos vėžio Anapilin išėjęs Prezidentas A.M.Brazauskas be aistros politikai ir meilės šeimos moterims turėjo ir hobių - medžioklę ir buriavimą. Raudonmedžio jachta "Tina" jis dažnai skrosdavo Kuršių marias. Šią galimybę jis išnaudodavo kaskart ilsėdamasis Nidoje.

"Visos kitos čia stovinčios jachtos - plastikinės, o mano - medinė. Sudėjau į ją pačią geriausią navigacinę įranga. Puikus laivas", - ne kartą didžiavosi A.M.Brazauskas.

Medžioklė irgi buvo neatsiejama nuo Prezidento gyvenimo. "Trofėjai yra mano namuose ir jie saugomi. Ir suskaičiuoti, ir išmatuoti, nes aš labai tam dėmesį skiriu ir matau prasmę. Dalis šių trofėjų galėtų patekti į Valdovų rūmus ir aš su malonumu juos padovanosiu", - yra žadėjęs A.M.Brazauskas.

Jis yra prisipažinęs jaučiąs širdperšą dėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmėms nebaigtų statyti Valdovų rūmų.

Politikas buvo žinomas ne tik kaip aistringas medžiotojas, turintis didžiulę medžioklinių peilių kolekciją, bet ir kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas. Be to, A.M.Brazauskas kolekcionavo ir dirbinius iš gintaro.

Politikos ąžuolu tituluotas politikas mirė po sunkios ir ilgos onkologinės ligos birželio 26 d. pavakarę. Paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais jis nesirodė viešumoje ir laiką leido artimiausių šeimos narių draugijoje.

Kalbama, kad A.M.Brazauskas vengė masinių susibūrimų ne tik dėl ligos, bet ir todėl, kad nenorėjo tautos atmintyje būti prisimenamas silpnas ir palaužtas sveikatos negalavimų. Kadenciją baigusio Prezidento gyvybė užgeso jam einant 78-uosius metus.