L.Karaliui ir A.Sacharukui siūloma pradėti apkaltą (papildyta 17.35 val.)

Specialioji Seimo komisija siūlo parlamente pradėti apkaltas opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Tai numato konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujamos komisijos išvados, patvirtintos trečiadienio pavakarę.

9 prieš 3

Už siūlymą pradėti apkaltą balsavo 9 komisijos nariai, prieš ir susilaikė 3. K.Masiulis nenurodė, kurie komisijos nariai buvo prieš apkaltą, tvirtindamas, kad vyko uždari posėdžiai. Tačiau komisijos vadovas teigė neturįs informacijos, kad kurie nors komisijos nariai rengtų atskirąją nuomonę.

Neoficialiomis žiniomis, prieš komisijos išvadas dėl apkaltos buvo Krikščionių partijos frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas ir Darbo partijos frakcijos atstovė Loreta Graužinienė, susilaikė Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Almantas Petkus.

Komisija konstatuoja, kad A.Sacharukas bei L.Karalius galimai sulaužė duotą priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Dėl to Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų, ar tikrai būta priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo fakto.

Jeigu toks faktas būtų nustatytas, apkalta grįžtų į Seimą, kuris galės 85 balsais panaikinti šių dviejų parlamentarų mandatus.

Inicijavo Tautos prisikėlimo partija

Apkaltos procesas L.Karaliui pradėtas už tai, kad šių metų sausio mėnesį jis keliavo po Pietryčių Aziją, nedalyvavo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, neleistinai naudojosi diplomatiniu Seimo nario pasu, neatsakingai paliko balsavimo kortelę ir sudarė sąlygas ja pasinaudoti frakcijos kolegai A.Sacharukui.

A.Sacharukui apkalta inicijuota dėl to, kad politikas daug kartų sąmoningai balsavo už L.Karalių, melavo nežinojęs apie balsavimo sistemos veikimą, klastojo dokumentus, galimai neteisėtai įgijo, laikė ir naudojo kolegai priklausiusį dokumentą. Už dokumentų ir balsavimo klastojimą parlamentaras gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos komisija dėl to yra nutarusi kreiptis į Generalinę prokuratūra.

Apkaltą dviems Seimo nariams inicijavo apie pusšimtis parlamentarų, tačiau pagrindiniais iniciatoriais laikomi Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai. Anksčiau L.Karalius ir A.Sacharukas priklausė šiai partijai, tačiau jų keliai išsiskyrė, kai parlamente skilo partijos frakcija, o atskilėliai sukūrė iš pradžių „Vienos Lietuvos“, vėliau Krikščionių partijos frakciją.

Nenustatė išankstinio susitarimo

Komisija nenustatė, kad šie abu Seimo nariai būtų susitarę nuslėpti po Pietryčių Aziją keliavusio L.Karaliaus nedalyvavimą posėdžiuose ir iš anksto suplanavę, jog už L.Karalių jo kortele balsuos partijos kolega A.Sacharukas. Tokią išvadą apkaltos komisija padarė įvertinusi surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes.

„Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A.Sacharukas ir kitas Seimo narys L.Karalius turėjo išankstinį susitarimą dėl balsavimo, siekiant pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas“, - rašoma komisijos išvadose.

„Tokių įtarimų mes turėjome, bet faktinėmis aplinkybėmis mes to nenustatėme“, - sakė  K.Masiulis.

Gavo atsiliepimus

Apkaltos komisijos išvados antradienį buvo pateiktos šio proceso sūkuryje atsidūrusiems politikams. Trečiadienį A.Sacharukas bei L.Karalius pateikė savo nuomones ir pastabas šioms išvadoms.

Išvadose teigiama, kad parlamentarų veiksmuose „yra subjektyvieji galimai nusikalstamų veikų požymiai, nes jie žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė“.

"Komisijos nuomone, dalis įtarimų yra pagrįsti ir rimti, todėl Seimo nariams A.Sacharukui ir L.Karaliui yra pagrindas pradėti apkaltos procesą", - rašoma išvadose.

Kreipiasi į prokurorus

Komisija aiškinosi ir tai, ar A.Sacharukas nemelavo viešai teigdamas, jog už Seimo narį L.Karalių balsavo bandydamas balsavimo sistemos galimybes. Remiantis A.Sacharuko aiškinimais, jis buvo informuotas, kad balsuoti ne iš savo vietos plenarinių posėdžių salėje neįmanoma, bet pabandęs tai padaryti įsitikino, jog sistema balsavimą ne iš savo vietos leidžia.

Tuo metu apkaltos komisija nustatė, kad A.Sacharukas balsuodamas už kolegą L.Karalių, kai šis tuo metu keliavo po Pietryčių Aziją, žinojo, jog balsuoti ne iš savo vietos galima, nes nuo 2009 metų liepos iki šių metų sausio ne iš savo vietos, bet už save, balsavo 55 kartus.

Išvadose, be kita ko, rašoma, jog apkaltos komisija „mato pagrindą inicijuoti tyrimą, ar Seimo narys A.Sacharukas padarė Baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir todėl kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl teikime nurodytų A.Sacharuko veiksmų tyrimo“.

Šie Kodekso straipsniai numato baudžiamąją atsakomybę už oficialaus dokumento klastojimą, jo pagrobimą ir neteisėtą disponavimą juo. Už tai numatoma maksimali iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau galima ir tik daugiatūkstantinė bauda.

Priklausys nuo Konstitucinio Teismo

Apkalta Seimo nariui gali būti inicijuota ne mažiau nei 36 parlamentarų. Apkaltos pagrindas gali būti Konstitucijos sulaužymas, priesaikos sulaužymo arba įtarimas, jog asmuo padarė nusikaltimą.

Parlamentas šiam tikslui sudaro specialią tyrimo komisiją, kuri įvertina apkaltos iniciatorių argumentus ir sprendžia, ar tikslinga pradėti apkaltos procesą, ar ne, bet vėliau komisijos išvadas turi patvirtinti visas parlamentas.

Jeigu Seimas nusprendžia, kad pradėti apkaltos procesą pagrindas yra, tuomet balsų dauguma kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kuris savo ruožtu sprendžia, ar konkretūs asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstituciniam Teismui nutarus, kad Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai arba jis sulaužė priesaiką, procesas toliau tęsiamas parlamente.

Seimo narys gali būti šalinamas iš pareigų, jeigu tam slapto balsavimo metu pritaria ne mažiau nei 85 parlamentarai.

Labai reti atvejai

Per visą Seimo istoriją apkaltos procedūra surengta tik vienam Seimo nariui Audriui Butkevičiui, kuris 1997 metais buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Parlamentarui kalint kalėjime Seime 1999-aisiais jam buvo surengta apkaltos procedūrą, tačiau pašalinti jo iš pareigų nepavyko ir jis liko parlamentaru.

Apkaltos procedūra 2004 metais yra pavykusi tik prezidentui Rolandui Paksui, kuris buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.


Šiame straipsnyje: karaliusSacharukasapkalta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių