Liustracijos komisijos pirmininkui panaikinti kaltinimai

Panevėžio apygardos teismas sušvelnino nuosprendį Liustracijos komisijos pirmininkui Algimantui Urmonui byloje, kurioje jis buvo nuteistas už buvusio Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus pirmininko Konstanto Ramelio apšmeižimą ir įžeidimą.

Spalio 7 dieną paskelbtu nuosprendžiu A.Urmonas visiškai buvo išteisintas dėl K.Ramelio įžeidimo, o dėl apšmeižimo bausmė stipriai sušvelninta.

Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad A.Urmono išsakyta nuomonė, „jūs laviruojate teise kaip nešvariu įrankiu“, „jums nereikėjo gilintis į bylos medžiagą, Prunskienė jūsų, matyt, labai gražiai paprašė su politiniu, kaip sakant, potekstu, kad ateity mes bendradarbiausim ir panašiai“, K.Rameliui sukėlė neigiamas emocijas, tačiau ši nuomonė, teismo manymu, neperžengė politiniuose ginčuose toleruojamų kritikos ribų, proporcingumo tarp asmens teisės reikšti savo nuomonę ir viešojo asmens garbės ir orumo gynimo.

„Tokiu atveju nebūtų pateisinamas valstybės įsikišimas, ribojant Konvencijos 10 str. įtvirtintą asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, o tai reiškia, jog A.Urmono baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą pagal BK 155 str. 1d. negalima“, - nuosprendyje rašo Panevėžio apygardos teismas.

A.Urmonas nuosprendžio dalyje pagal šį kaltinimą išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas.

Tačiau A.Urmonas lieka nuteistas dėl K.Ramelio apšmeižimo.

Šiemet vasario 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas baudžiamojoje byloje A.Urmonui skyrė švelniausią, subendrintą 3 tūkst. 900 litų baudą. Liustracijos komisijos vadovas taip pat buvo įpareigotas K.Rameliui atlyginti 15 tūkst. litų neturtinę žalą. Buvęs teisėjas iš A.Urmono prašė priteisti 100 tūkst. litų.

Tačiau Panevėžio apygardos teismas sumažino priteistos iš A.Urmono K.Rameliui neturtinės žalos atlyginimą iki 1 tūkst. litų. Taip pat priteisė iš A.Urmono K.Rameliui 1 tūkst. litų išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pasak Panevėžio apygardos teismo, byloje neginčytinai nustatyta, jog K.Ramelis 2003 m. Vilniaus apygardos teismo Danutės Kazimiros Prunskienės bylos nenagrinėjo ir sprendimų  D.K.Prunskienės atžvilgiu nepriėmė, taigi, "išteisinti" jos negalėjo.  
„Paskyręs bylą nagrinėsiančius teisėjus, teismo skyriaus   pirmininkas daryti įtakos teisėjui priimant konkrečioje byloje sprendimą, negali. A.Urmonas teisiamajame posėdyje parodė, kad jo nurodyta aplinkybė, jog K.Ramelis darė poveikį Giedriui Baziuliui, “yra dokumentų analizės reikalas„, “tai prielaidos, kurias reikia aiškintis", tačiau jokių konkrečių duomenų, rodančių apie K.Ramelio poveikį šią bylą nagrinėjusiems teisėjams, A.Urmonas nepateikė, tokių duomenų byloje nenustatyta, taigi, jų nebuvo.

Todėl A.Urmonas neturėjo jokio faktinio pagrindo sąžiningai konstatuoti, jog minimas teismo sprendimas dėl K.Prunskienės priimtas K.Ramelio įtakoje", - konstatavo Panevėžio apygardos teismas.

A.Urmonas yra sakęs, kad K.Ramelis esą padėjo ekspremjerei Kazimirai Prunskienei laimėti bylą dėl slapto bendradarbiavimo su KGB.

A.Urmonas ir K.Ramelis bylinėjosi nuo 2009 metų rugsėjo, kai buvęs teisėjas K.Ramelis teismo paprašė privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn patraukti A.Urmoną  teigdamas, kad Liustracijos komisijos pirmininkas jį įžeidė ir apšmeižė, kalbėdamas apie jo vaidmenį Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant ekspremjerės K.Prunskienės slapto bendradarbiavimo su KGB bylą.

2009 metų rugsėjo 10 dieną A.Urmono vadovaujama Liustracijos komisija pripažino, kad ekspremjerė, buvusi Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

Prieš priimant šį sprendimą A.Urmonas pavasarį per spaudos konferenciją ir vėliau kreipimesi į Generalinę prokuratūrą teigė, kad yra pagrindas manyti, jog buvęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas K.Ramelis ir teisėjas Giedrius Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 metų Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K.Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.

Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB. Jis pakeitė 1992 metų rugsėjo 14 dieną Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.

Vėliau ši byla buvo atnaujinta, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Liustracijos komisijos apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtą nutarimą, kad Liustracijos komisijos sprendimas, kuriuo ekspremjerė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB, turi būti panaikintas.