- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lituanistai teigia, kad per 20 nepriklausomybės metų iš naujo įvertino praeities lietuvių lietuvių literatūros ir kultūros pasiekimus bei daug pasiekė, kad lietuvybės suvokimas taptų šiuolaikiškas, orus, o ne vien dvelkiantis "kaimiškomis" ar "folklorinėmis" tradicijomis.
Pasak antradienį spaudos konferencijoje kalbėjusių lituanistikos ir kultūros institutų vadovų, plačioji visuomenė kol kas neatrado šių pasiekimų, o tokiai padėčiai pakeisti būtinas sisteminis valstybės požiūris ir didesnis žiniasklaidos dėmesys.
Antradienį Vilniuje rengiamas konferencijos "Lituanistika atkurtoje valstybėje: tapatybę keičiantys atradimai" pristatymas.
"Po sovietmečio mūsų lietuviškoji tapatybė buvo dar labai gynybinė, mes esame pratę gintis nuo pasaulio ir, kita vertus, labai nepasitikime savimi, ką rodo ir mūsų emigracijos, savimonės užsienyje problema. (...) Yra labai didelis lietuviškosios tapatybės kompleksas dėl savęs, savo kalbos, savo kultūros", - žurnalistams sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas.
"Populiariojoje kultūroje įsitvirtino labai elementarus supratimas, mes vis dar remiamės iš dalies kaimiškomis, folklorinėmis tradicijomis. Mums sunku įsivaizduoti, kaip lietuviškoji tradicija turi atrodyti Europoje", - kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, lituanistai siekia prisidėti prie šiuolaikinės, kūrybingos visuomenės ugdymo.
"Per 20 metų lituanistika susigrąžino tai, kas sovietmečiu buvo uždrausta, apie ką buvo uždrausta kalbėti. Tai yra istorija, išeivijos palikimas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. (...) Mes pradedame vertinti savo kultūros paveldą, savo figūras Europos kontekste", - kalbėjo M.Kvietkauskas.
Jo teigimu, svarbu suvokti, jog valstybei reikia sisteminio požiūrio, kad naujausi tyrimai pasiektų visuomenę ir keistų jos sąmoningumą.
"Valstybė mažai dėmesio skyrė, ką lituanistika gali duoti visuomenei, švietimui, kultūrai. Mes gauname didžiulius vertinimo balus už straipsnius užsienio žurnaluose, bet tai, ką mes padarome populiaraus priimtino žmonėms yra vertinama kaip mūsų beveik laisvalaikio užsiėmimas", - kalbėjo lituanistas.
Jis pasakojo, jog lituanistiniai institutai kartu Lietuvos mokytojais bando kartu keisti ugdymo procesą vidurinėse mokyklose ir gimnazijose - lietuvių kalba ir literatūros dėstymą siekia padaryti šiuolaikiškesnį, kad moksleiviai nebūtų treniruojami, bet ugdomi kaip piliečiai ir kūrybingi žmonės.
To paties instituto atstovas Darius Kuolys teigė, jog siekiant išvardintų tikslų siūloma žiūrėti į Skandinavijos šalis. Jis ir kiti spaudos konferencijos dalyviai pažymėjo, jog žiniasklaida skiria mažai dėmesio nacionalinės kultūros populiarinimo temoms.
"Kodėl lietuviai vis grįžta prie Tado Blindos? Paradoksas, lietuvių kultūra turtinga įvairiausių ir įdomiausių siužetų, o mes nieko nedarome, reinterpretuoujame T.Blindą kaip didžiausią nacionalinį šedevrą. Nieko blogo, bet mes tik tuo ir apsiribojame", - kalbėjo D.Kuolys.
"Lietuvoje labai silpna kultūrinė spauda, ji nepasiekia net mokyklos", - sakė jis.
Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė apgailestavo, kad lietuvių sąmonėje antspaudą paliko Lietuvos buvimas imperijų ir totalitarinių valstybių pakraštyje.
"Kartais ta mūsų jausena, kad mes esame periferija kartais mūsų politikų ir mokslo biurokratų yra pateikiama kaip modernybė, kad esą kas čia ta Lietuva, lietuvių kalba, mes esame Europos Sąjungoje regionas ir turėtume taip taip ir gyventi", - sakė J.Zabarskaitė.
Kartu ji pažymėjo, kad ir patys mokslininkai turėtų pateikti žinias apie kultūra ir lituanistiką patraukliomis formomis.
"Viso pasaulio humanitarai dabar daug dėmesio skiria mokslo populiarinimui. Čia atsiranda skaitmeninė, kompiuterinė terpė, kuri yra patogi, ypač jauniems žmonėms, pasakyti naujas žinias, pasiųsti taip, kad jos būtų priimtos", - kalbėjo lituanistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą8
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...