Lietuvos politinės problemos privertė atidėti dvišalį premjerų susitikimą

Penktadienį Visagine turėjęs įvykti Lietuvos ir Latvijos premjerų susitikimas, skirtas naujos branduolinės jėgainės statybų projektui aptarti, atidėtas dėl Lietuvos Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus pastangų spręsti netikėtai iškilusias vidaus politikos problemas, susijusias su kitų metų biudžetu.

Ilgai lauktas susitikimas netikėtai atidėtas

Šios savaitės viduryje skelbta, kad penktadienį Visagine, būsimosios naujos atominės elektrinės aikštelėje A.Kubilius turėtų susitikti su savo kolega iš Latvijos Valdžiu Dombrovskiu. Latviai yra vieni iš partnerių, statant naują branduolinę jėgainę, jie jau gana ilgai laukia galimybės detaliau susipažinti su būsimu projektu, netgi kartais apkaltina lietuvius jo vilkinimu.

Todėl tikėtasi, kad dvišalio premjerų susitikimo Latvija galutinai pareikš apie savo tvirtą norą dalyvauti elektrinės statybose.

Tačiau ketvirtadienį popiet netikėtai pranešta, kad A.Kubiliaus ir V.Dombrovskio susitikimas atšaukiamas.

„Dėl įtempto biudžeto svarstymo nukeliamas planuotas Lietuvos ir Latvijos ministrų pirmininkų susitikimas Visagine“, - teigiama Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame trumpame pranešime spaudai. „Planus susitikti nutarėme atidėti kiek ramesniam laikui. Manau, kad artimiausiu metu, patvirtinus kitų metų biudžetą, grįšime prie šio svarbaus susitikimo organizavimo“, - pranešime cituojamas premjeras A.Kubilius.

Atšaukimo iniciatorius - Vilnius

Nebuvo pranešta, kieno iniciatyva - Vilniaus ar Rygos buvo atidėtas dviejų kaimyninių valstybių vyriausybių vadovų susitikimas. Tik leista suprasti, kad jo atšaukimo iniciatoriumi tapo Lietuvos ministras pirmininkas, nes Vyriausybės pranešime spaudai ties cituojamais premjero žodžiais yra parašyta „nusprendė A.Kubilius“.

Penktadienį premjero patarėjas Virgis Valentinavičius portalui patvirtino, kad dviejų vyriausybių vadovų susitikimo atidėjimo iniciatyva priklauso Lietuvai. „Susiduriame su tam tikromis biudžeto priėmimo problemomis, kurias reikia operatyviai spręsti. Tuo ir yra užsiimama“, - aiškino jis.

Premjero A.Kubiliaus oficialioje penktadienio darbotvarkėje įrašyta, kad jis visą dieną „dirbs su dokumentais“. V.Valentinavičius teigė, kad be kitų darbų yra ir susijusių su politinės paramos telkimu kitų metų biudžetui bei jį lydintiems įstatymams.

Vyriausybė išsigando balsavimo Seime rezultatų

Patarėjas neslėpė, kad sprendimas atidėti premjerų susitikimą priimtas po to, kai ketvirtadienį Seimas vos vieno balso persvara pritarė opozicijos inicijuotam įstatymui dėl sumažintų pensijų sugrąžinimo į buvusį lygį nuo 2011 metų pradžios, o ne nuo 2012-ųjų, kaip planuoja Vyriausybė.

Dėl šio įstatymo priėmimo Seimas turės balsuoti dar kartą. Formalią 71 balso daugumą parlamente jau turinti valdančioji koalicija bandys iki galutinio balsavimo mobilizuoti savo pajėgas, kad galėtų atmesti opozicijos inicijuotą pensijų atkūrimo įstatymą.

Tuo mobilizavimu, pasak V.Valentinavičiaus, be kita ko ir užsiima penktadienį premjeras. „Vyksta įvairūs pokalbiai, pasitarimai, dirbama su dokumentais“, - teigė patarėjas.

Vyriausybė teigia, kad priėmus opozicijos pasiūlymą dėl pensijų sugrąžinimo į 2008-ųjų lygį, valstybė kitąmet skylėtame biudžete turės rasti apie 600 milijonų litų.

Latvijoje šiuo metu irgi vyksta debatai dėl kitų metų biudžeto. Tačiau jie nėra tokie aštrūs, kaip Lietuvoje, kadangi neseniai kaimyninė valstybė išsirinko naująjį savo parlamentą, kurioje valdančiosios partijos turi absoliučią daugumą, užtikrinančią visų būtiniausių sprendimų priėmimą.

Pranešimas apie atšaukiamą dvišalį premjerų susitikimą Visagine buvo išplatintas ketvirtadienį netrukus po netikėtai Seime pasibaigusio balsavimo dėl opozicijos pasiūlyto projekto.

Latviai atsargiai žvelgia į jėgainės projektą

Latvija anksčiau jau ne kartą skeptiškai įvertino Lietuvos norą ir galimybes įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą. Apie tai neseniai pareiškė ir Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas. „Žinoma, mes, kaip ir anksčiau, šį projektą vertiname skeptiškai. Retkarčiais kartu su estais ir lenkais rašome bendrus laiškus ir siunčiame juos Lietuvai, rengiame įvairius demaršus, tikėdamiesi kažkaip išjudinti lietuvius ir paskatinti juos veikti“, – sakė jis.

Ministro teigimu, Latvija užima vienodas pozicijas su Estija ir Lenkija: „Visų pirma, mūsų pozicijos visiškai vienodos ir mes palaikome glaudžius ryšius ir su estais, ir su lenkais. Mūsų padėtis visiškai vienoda – mes taip pat nuolat laukiame ir nuolat kalbame“.

A.Kamparas pasakė, kad lapkričio 11 dieną jis kalbėjo telefonu su Lietuvos energetikos ministru Arvydu Sekmoku. „Tai, ką jis man pranešė, mane labai padrąsino, nes jis kalbėjo apie konkrečius žingsnius Visagino plėtros projekte. Šiuo metu jis man negali konkrečiai pasakyti, kokie tai žingsniai, tačiau pažadėjo, kad lapkričio 26 dieną, kai mes su premjeru atvyksime į Lietuvą, būtent į Visaginą, apžiūrėti tos konkrečios vietos, jis mums apie tuos planus papasakos“, – sakė Latvijos ekonomikos ministras.

Kainuos milijardus eurų

Lietuva ne kartą skelbė, kad iki 2020 metų šalia uždarytosios Ignalinos atominės elektrinės turėtų iškilti nauja branduolinė jėgainė. Ją statyti Lietuva pasiryžusi su Latvija, Estija, Lenkija ir pasirinktu strateginiu investuotoju. Jo pasirinkimo procesas vis dar tęsiasi ir turėtų baigtis per artimiausius kelis mėnesius.

Oficialiai pranešta, kad strateginio investuotojo, kuriam turėtų atitekti iki 51 procento visos jėgainės akcijų, parinkimo procese dalyvauja ne vienas tarptautinis konsorciumas. Tačiau, nepatvirtintais duomenimis, yra tik vienas konkurso dalyvis iš Pietų Korėjos.

Naujos atominės elektrinės statybų kaina, priklausomai nuo jos galingumo, svyruoja nuo 3 iki 5 milijardų eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių