- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje prasideda ilgiausias šiemet savaitgalis – ne tik dėl keturių iš eilės laisvadienių, bet ir dėl sezoninio laikrodžių persukimo.
Darbo diena perkelta į lapkričio 5-ąją
Šventinė Visų Šventųjų diena – lapkričio 1-oji – šiais metais yra antradienis, todėl Vyriausybė yra priėmusi sprendimą spalio 31-ąją, pirmadienį, paskelbti nedarbo diena ir už ją atidirbti kitą šeštadienį, lapkričio 5 dieną.
Taip buvo suformuotas keturių dienų ilgasis savaitgalis – šis šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis ir antradienis – nuo spalio 29 iki lapkričio 1-osios.
Lietuvos gyventojai turės pakankamai laiko aplankyti mirusiųjų giminių ir artimųjų kapus, kaip yra tradiciškai daroma Vėlinių išvakarėse.
„Žiemos laiko“ išvis nėra
Be to, šio savaitgalio metu prisidės dar viena papildoma valanda. Mat naktį į sekmadienį, spalio 30-ąją, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje bei dar keliose dešimtyse pasaulio valstybių, bus atšauktas vasaros laikas. Tai daroma kasmet paskutinį spalio sekmadienį 4 valandą laikrodžių rodykles pasukant viena valanda atgal. Dukart bus pragyventas laikas tarp 3 ir 4 valandos ryto.
Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį 3 valandą ryto laikrodžius pasukus viena valanda į priekį. Šiemet tai buvo padaryta kovo 27-ąją.
Vasaros laikas, įvedamas kasmet kovą ir atšaukiamas spalį, dar vadinamas sezoniniu.
Beje, populiari sąvoka „žiemos laikas“ oficialiai išvis neegzistuoja. Lietuva žiemos sezono metu gyvena savo juostiniame laike, tik nuo kovo iki spalio pabaigos taiko „persuktą“ vasaros laiką.
Faktiškai neįvykdys Seimo nutarimo
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Sezoninio laiko taikymas Lietuvoje nuolat sulaukia diskusijų visuomenėje. Į ją įsitraukė netgi valdžios institucijos. Po to, kai šiemet kovą buvo įvestas vasaros laikas, Seimas priėmė nutarimą, kuriame kreipiamasi į Vyriausybę, ragindamas ją informuoti Europos Sąjungos institucijas apie siekį atšaukti laiko kaitaliojimą. Be to, Vyriausybės paprašyta atlikti tyrimus, kurių metu būtų objektyviai išsiaiškintas sezoninio laiko poveikis žmonių sveikatai ir ekonomikai.
Vyriausybė paskelbė tyrimams neturinti lėšų, o ES institucijose išsiaiškinusi, kad Lietuva yra vienintelė bendrijos valstybė, kelianti šį klausimą. Kitos jo nelaiko svarbiu ar pirmaeiliu, todėl neketina paremti Lietuvos.
Atšaukė laikrodžių sukinėjimą
Lietuva negali vienašališkai nevykdyti ES direktyvos dėl sezoninio laiko taikymo, nes tokiu atveju būtų baudžiama.
ES yra paskelbusi oficialų vasaros laiko įvedimo grafiką, kuriame numatoma, kad tai bus daroma mažiausiai iki 2016 metų.
Tuo tarpu dalis Lietuvos kaimynių, nepriklausančių ES, jau atsisako laikrodžių sukinėjimo. Rusija, Baltarusija ir Ukraina šį savaitgalį nebeatšauks vasaros laiko. Todėl nuo šiol žiemos ir vasaros sezonų metu bus nevienodi Lietuvos laiko skirtumai su Minsko, Kijevo, Maskvos ir Kaliningrado laiku.
Pavyzdžiui, kol kas Vilniaus ir Kaliningrado ar Minsko laikas sutampa, bet nuo šio sekmadienio kaimyniniame Rusijos regione ir Baltarusijoje bus viena valanda daugiau nei Lietuvoje. Maskvoje bus dviem valandom daugiau nei Vilniuje, o ne viena, kaip yra dabar.
Pradėtas įvedinėti 1981-aisiais
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos, į kurią tuomet rengėsi įstoti Lietuva, rekomendacijas.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė XX amžiaus pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.
Paskelbė ataskaitą
2008 metais Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – tuomet nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.
Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos4
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...
-
Pranešimą apie Lietuvos medikus ministerija iliustravo Rusijos gydytojų nuotrauka5
Pranešimą apie veiksmų planą medikų Lietuvoje trūkumui mažinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį išplatino iliustruodama jį Rusijos gydytojų nuotrauka, tačiau netrukus atvaizdą pakeitė. ...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir keturis kartus lydėti Rusijos orlaivių4
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei keturis kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykle...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Lietuvai nepavyko išsiųsti į Rusiją panevėžietės, neatsakiusios, kam priklauso Krymas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo remiantis, 75-erių metų Panevėžyje gyvenanti Rusijos pilietė Valentina Vatutina turėjo būti išsiųsta iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?4
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...