- Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministerija (KAM) sumanė į misijas su kariais siųsti afganistaniečius, gyvenančius mūsų šalyje.
Prireikė žinovų
Nutarimo projektas, kuriame KAM siūlo kariams samdyti „kalbos, religijos ir socialinio gyvenimo žinovus“, pirmadienį bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Dokumente teigiama, kad „žinovams“ būtų mokama iki 50 bazinių algų (per 6 tūkst. litų) mėnesinis atlygis.Tokia alga Afganistane, kuriame vidutinės vieno žmogaus pajamos siekia apie 30 JAV dolerių per mėnesį, būtų netgi labai solidi.
Be to, KAM samdomi specialistai būtų aprūpinti nemokamu maistu, pastoge ir visomis kitomis privilegijomis, kurias gauna Lietuvos kariai tarptautinėse misijose. O jeigu „žinovams“ nepavyktų suteikti nemokamo maitinimo, KAM jiems siūlo mokėti dienpinigius.
Be samdinių – neįmanoma
KAM pateiktuose dokumentuose teigiama, kad labiausiai kariams reikalingos vertėjų paslaugos, „o atskiras atvejais gali prireikti konkrečios srities (kultūros, religijos) žinovų“. „Praktika parodė, kad apsieiti be minėtų specialistų kovines užduotis užsienyje vykdančiam kariniam vienetui yra neįmanoma“, - rašoma ministrės Rasos Juknevičienės pasirašytame nutarimo projekte.
KAM tikina, kad papildomų biudžeto lėšų „žinovų“ samdymui neprireiks.
Dokumente teigiama, kad ketinama samdyti vertėjus ir religijos žinovus iš Afganistano, turinčius leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje. „Asmenims, kuriuos planuojama pasitelkti, tarptautinėje operacijoje kyla didelė grėsmė, nes jie, patys būdami valstybės, kurioje vyksta tarptautinė operacija, piliečiai, bendradarbiauja su kitos valstybės karinėmis pajėgomis. Todėl Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai nenori rizikuoti nebūdami užtikrinti dėl savo saugumo“, - aiškinama KAM rašte.
G.Kirkilas: kam to reikia?
Buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas stebisi tokia KAM pozicija. Anot jo, paprastai į Afganistaną vykstantys kariai būdavo specialiai apmokomi, ir nei vertėjų, nei islamo religijos žinovų samdyti nereikėjo.
„Mano laikais turėjome sutartį su universitetu ir patys ruošdavome žmones. Kai kurie kariai mokėsi afganistaniečių kalbos. Kai kurie kariai gana gerai tą kalbą ir išmoko. Ir to pakako mūsų karių Afganistane poreikiams. Savotiškas kelias“, - KAM siūlymus vertino G.Kirkilas.
Tiesa, pašnekovas pripažino, kad algų mokėjimui afganistaniečiams gali neprireikti papildomų valstybės lėšų. Esą gali būti, kad jiems KAM algas mokės iš savo rezervų.
Tačiau G.Kirkilui abejonių sukėlė tai, kad samdomi vertėjai ir religijos žinovai privalo turėti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Esą tai gerokai susiaurina kandidatų ratą. Be to, samdyti afganistanietį gali būti ir rizikinga.
„Nesuprantu, kodėl jų reikia. Vienas dalykas – turėti tuos žmones. Kitas dalykas – jų patikimumas“, - svarstė buvęs ministras. Anot jo, ruošti Lietuvos karius, juos mokant užsienio kalbos ir supažindinant su islamo kultūra, būtų ir pigiau, ir saugiau.
Ypač keistas politikui pasirodė KAM teiginys, esą be kalbos ir religijos žinovų karinės misijos tampa neįmanomos. „Ką, jūs juokaujate? Jau tiek metų sėkmingai vykdome tarptautines misijas. Mūsų karių įvertinimai yra labai geri. Jokių priekaištų nebuvo. Misijos tikrai yra įmanomos. Nemanau, kad jos dabar yra sudėtingesnės. Greičiau priešingai“, - reziumavo G.Kirkilas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...