Lietuvos ir Rusijos pareigūnai tarsis dėl kapaviečių priežiūros

Pirmadienį Vilniuje Lietuvos ir Rusijos pareigūnai aptars susitarimą dėl karių ir civilių karo bei represijų aukų kapaviečių. Lietuva tikisi, kad šis dokumentas užtikrintų geresnę lietuvių kapinių Rusijoje priežiūrą.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Lietuva siekia, kad derybos artimiausiu metu būtų baigtos ir susitarimas būtų pasirašytas.

"Mūsų šalis suinteresuota, kad kapų priežiūrai Lietuvoje ir Rusijoje būtų skirtas vienodas dėmesys, o lietuvių kapinėse, esančiose įvairiose Rusijos vietose, būtų užtikrinama derama pagarba mirusiesiems", - teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuvos derybinę poziciją šiuo klausimu Lietuvos Vyriausybė patvirtino vasarą. Tuomet premjeras Andrius Kubilius sakė, kad Rusija galėtų skirti daugiau dėmesio jos teritorijoje esančių lietuvių tremtinių kapų priežiūrai.

Vyriausybės svarstytame projekte buvo kalbama apie informacijos apie Rusijos teritorijoje esančių tremtinių ir politinių kalinių kapų bei Lietuvoje esančių sovietinių karių ir Rusijos piliečių kapų kaupimą, šių kapaviečių tvarkymą, lankymo galimybes, palaikų perlaidojimo tvarką.

Tačiau ministerija kol kas neteikia detalesnės informacijos.

"Derybos dėl šio susitarimo vyksta keletą metų. Pernai šio sutarimo rengimas iš Kultūros ministerijos buvo perduotas Užsienio reikalų ministerijos žinion, taip pat pernai šio susitarimo klausimu buvo rengiamos įvairios vidinės konsultacijos ir konsultacijos su Rusija. Jų pagrindu parengtas susitarimo tekstas. Detaliau jo ir Lietuvos pozicijos komentuoti negalime, kol nesibaigė derybos", - vasarą teigė URM.

Rusijoje ir Kazachstane daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.

1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

Daugelio represijų aukų kapavietės buvusiose SSRS šalyse yra apleistos. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) keletą metų iš eilės rengia specialias jaunimo ekspedicijas šioms kapinėms tvarkyti.

Pirmadienį Vilniuje Lietuvos ir Rusijos pareigūnai aptars susitarimą dėl karių ir civilių karo bei represijų aukų kapaviečių. Lietuva tikisi, kad šis dokumentas užtikrintų geresnę lietuvių kapinių Rusijoje priežiūrą.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Lietuva siekia, kad derybos artimiausiu metu būtų baigtos ir susitarimas būtų pasirašytas.

"Mūsų šalis suinteresuota, kad kapų priežiūrai Lietuvoje ir Rusijoje būtų skirtas vienodas dėmesys, o lietuvių kapinėse, esančiose įvairiose Rusijos vietose, būtų užtikrinama derama pagarba mirusiesiems", - teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuvos derybinę poziciją šiuo klausimu Lietuvos Vyriausybė patvirtino vasarą. Tuomet premjeras Andrius Kubilius sakė, kad Rusija galėtų skirti daugiau dėmesio jos teritorijoje esančių lietuvių tremtinių kapų priežiūrai.

Vyriausybės svarstytame projekte buvo kalbama apie informacijos apie Rusijos teritorijoje esančių tremtinių ir politinių kalinių kapų bei Lietuvoje esančių sovietinių karių ir Rusijos piliečių kapų kaupimą, šių kapaviečių tvarkymą, lankymo galimybes, palaikų perlaidojimo tvarką.

Tačiau ministerija kol kas neteikia detalesnės informacijos.

"Derybos dėl šio susitarimo vyksta keletą metų. Pernai šio sutarimo rengimas iš Kultūros ministerijos buvo perduotas Užsienio reikalų ministerijos žinion, taip pat pernai šio susitarimo klausimu buvo rengiamos įvairios vidinės konsultacijos ir konsultacijos su Rusija. Jų pagrindu parengtas susitarimo tekstas. Detaliau jo ir Lietuvos pozicijos komentuoti negalime, kol nesibaigė derybos", - vasarą teigė URM.

Rusijoje ir Kazachstane daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.

1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

Daugelio represijų aukų kapavietės buvusiose SSRS šalyse yra apleistos. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) keletą metų iš eilės rengia specialias jaunimo ekspedicijas šioms kapinėms tvarkyti.