Lietuvos gyventojai labai sparčiai senėja

Metų pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, tai sudarė 21,6 procento visų gyventojų, teigiama Statistikos departamento pranešime spaudai.

Per 2010 m. pagyvenusių žmonių padaugėjo 4,1 tūkst. (0,6 %), o per pastaruosius dešimt metų – 32,6 tūkst. (4,9 %).

Nuo 2008 m. pagyvenusių žmonių skaičius viršija vaikų iki 18 metų amžiaus skaičių.

2011 m. pradžioje 100 vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių (2001 m. pradžioje – tik 78).

Pagyvenusių moterų daugiau nei vyrų

Pagyvenusių moterų šalyje gerokai daugiau nei vyrų. 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 249,1 tūkst. pagyvenusių vyrų ir 452,1 tūkst. moterų, t. y. pagyvenusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų.

Daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo Ignalinos (30,5 %), Anykščių (28,8 %), Alytaus (27,9 %), Varėnos (27,6 %) ir Zarasų (27,4 %) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Visagino (14 %) ir Neringos (15,2 %) savivaldybėse bei Mažeikių (18 %) ir Vilniaus (18,1 %) rajonų savivaldybėse.

Per pastaruosius trejus metus pagyvenusių vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiek tiek pailgėjo. Moterys, 2010 m. sulaukusios 60 metų, tikėtina, dar gyvens vidutiniškai 22,3 metų, vyrai – 16,2 metų (2007 m. – atitinkamai 21,7 ir 15,4 metų).

Europos Sąjungoje moterys, 2008 m. sulaukusios 60 metų, tikėtina, dar gyvens vidutiniškai         24,9 metų, vyrai – 20,9 metų. Ilgiausiai šio amžiaus moterys, tikėtina, gyvens Prancūzijoje (2009 m. – 27,6 metų), Ispanijoje (26,9), Suomijoje (25,9), o vyrai – Prancūzijoje – 22,5, Švedijoje – 22,4, Ispanijoje – 22,2 metų.

Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, Lietuvai ir toliau numatomas spartus gyventojų senėjimas. Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 procentai Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, ES 27 – 35 procentai.

Užimtumas

2010 m. Lietuvoje 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2010 m. šalyje dirbo 171,4 tūkst., arba 48,6 procento, 55–64 metų amžiaus gyventojų, iš jų 79,4 tūkst. (52,3 %) vyrų ir 92 tūkst. (45,8 %) moterų.

Šios amžiaus grupės gyventojų užimtumo lygis 2010 m. šiek tiek sumažėjo, tačiau išliko aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (46,3 %). Sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus tebedirbo 24,1 tūkst. (4,5 %) šalies gyventojų, iš jų 12,3 tūkst. (6,9 %) vyrų ir 11,8 tūkst. (3,4 %) moterų. Europos Sąjungoje 2010 m. dirbo 4,7 procento 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų.

Kompiuterinis raštingumas

Sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. Plečiantis informacinių technologijų naudojimosi galimybėms, per pastaruosius trejus metus maždaug dukart padaugėjo jomis besinaudojančių vyresnio amžiaus žmonių. 2011 m. pradžioje kompiuteriais naudojosi 11,7, internetu – 11,4 procento 65–74 metų amžiaus gyventojų (2010 m. pradžioje – atitinkamai 10,1 ir 9,6 %).

2010 m. pradžioje Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi 31, internetu – 28 procentai 65–74 metų amžiaus gyventojų. Daugiausia kompiuterių ir interneto naudotojų tarp šio amžiaus gyventojų buvo Liuksemburge (atitinkamai 63 ir 64 %), Švedijoje (62 ir 58 %), mažiausiai – Rumunijoje (3 ir 3 %), Bulgarijoje (4 ir 3 %) ir Graikijoje (5 ir 4 %).
Dažniausiai pagyvenę žmonės serga kraujotakos sistemos ligomis. Sulaukus vyresnio amžiaus, dažną vargina įvairūs sveikatos sutrikimai.

Slauga

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 269,2 tūkst. (2009 m. – 262,7 tūkst.) 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras šio amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (42 %), navikai (11 %) ir kvėpavimo sistemos ligos (7 %).

Pablogėjus sveikatai ypač aktualios tampa slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. 2010 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 21,3 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų (2009 m. – 20,7 tūkst.). Medicininės reabilitacijos paslaugas 2010 m. gavo 21,2 tūkst. (2009 m. − 19,8 tūkst.) šio amžiaus gyventojų.

Globos įstaigose gyvena beveik 1 procentas pagyvenusių žmonių. Kaip ir ankstesniais metais, 2010 m. pabaigoje globos įstaigose gyveno 6,6 tūkst., arba 0,9 procento, visų šalies 60 metų ir vyresnių gyventojų. Senelių globos namuose gyveno 4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia – 2,4 tūkst., savarankiško gyvenimo namuose – 124 gyventojai.

2010 m. pagalbos ir socialinės globos paslaugos namuose buvo suteiktos 11 tūkst. pensinio amžiaus asmenų (2009 m. – 10,8 tūkst.). Dar 0,3 tūkst. pensinio amžiaus asmenų gavo pagalbos pinigus socialinėms paslaugoms namuose apmokėti.

Sumažėjo 60 metų ir vyresnių gyventojų, gaunančių įvairias socialines paslaugas dienos centruose, skaičius. 2010 m. tokios paslaugos buvo suteiktos 25,8 tūkst. žmonių, arba 1,8 tūkst. (7 %) mažiau nei 2009 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

qaw

qaw portretas
Jauni išvyksta į užsienį, o kuriems darbas jau ne pagal jėgas, t.y. senesnieji, lieka, tuo didindami procentą
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių