Lietuvos emigrantai ES ir NATO dvigubos pilietybės neturės (papildyta 14 val.)

Seimas priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dvigubos pilietybės taikymą gerokai išplečiančiam naujam Pilietybės įstatymui.

Atmetimui reikia mažiausiai 71 balso

Už tai, kad būtų atmestas veto ketvirtadienį balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 49, susilaikė 23 parlamentarai.

Norint atmesti valstybės vadovo veto, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Vėliau balsuota, ar priimti veto. Už tai buvo 65 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 40.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pasisakęs už Prezidentės veto, tačiau Užsienio reikalų bei Žmogaus teisių komitetai pasiūlė jį atmesti. Dalis valdančiųjų taip pat paprieštaravo valstybės vadovės veto.

Nuomonės išsiskyrė

Už veto atmetimą taip pat pasisakė didžiausia Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. „Lietuva nesibaigia Lietuvos sienomis. Lietuva yra gerokai daugiau“, - šios frakcijos vardu kalbėjo Seimo narys Paulius Saudargas. Pasak jo, Seimas yra patekęs į teisinį akligatvį. „Manau, Seime buvome priėmę kompromisinį variantą. Mums dažnai gana sunku rasti kompromisus. Tačiau, matyt, ne visos valstybės institucijos laikosi kompromisų politikos“, - netiesiogiai priekaištavo Prezidentūrai P.Saudargas.

„Esame sudėtingoje situacijoje, nes buvome okupuoti. Todėl mums reikia ypač saugoti kiekvieną savo pilietį. Neturėtume blaškytis ir keisti savo nuomonės. Konservatorių frakcijoje buvo įvairių nuomonių, tačiau didžioji dalis narių siūlo atmesti veto“, - pridūrė jis.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Justinas Karosas pasisakė už veto priėmimą. „Nes Prezidentė kelia klausimą, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Ir mes patys čia siekiame Konstituciniame Teisme pasitikrinti, ar mūsų priimtos įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Taigi, siekiame to paties. Vadinasi, turime pritarti valstybės vadovės dekretui“, - kalbėjo jis.

Panašiai pasisakė ir opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys.

Opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška tikino, kad Seimas bet kuriuo atveju turės kreiptis į Konstitucinį Teismą pasitikrinti, ar galima turėti priimtąjį Pilietybės įstatymą – ar bus pritarta veto, ar jis bus atmestas.

Paprieštaravo dviem nuostatoms

D.Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti dvi Pilietybės įstatymo nuostatas. Pagal vieną jų numatoma galimybė suteikti dvigubą pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO valstybes po 1990-ųjų Kovo 11-osios išvykusiems lietuviams. Prezidentė nuomone, ši įstatymo nuostata neatitinka Konstitucijos, todėl siūlė ją išbraukti iš naujojo įstatymo.

Valstybės vadovė vetavo ir Pilietybės įstatymo nuostatą, pagal kurią Lietuvos pilietybė gali būti suteikiama išimties tvarka užsieniečiams, „atsižvelgiant į valstybės interesus ar Lietuvos vardo garsinimą šiuo metu ar ateityje, jai atstovaujant“. Tokia įstatymo norma būtų taikoma tuo atveju, jeigu užsienio sportininkai, mokslininkai ar menininkai norėtų gauti Lietuvos pilietybę, tikintis, kad jie ateityje turės nuopelnų Lietuvai, nors Konstitucinis Teismas jau yra pasakęs, kad išimties tvarka Lietuvos pilietybė suteikiama tiems užsieniečiams, kurie jau turi nuopelnų Lietuvai.

Konstitucija numato, kad dviguba pilietybė suteikiama tik atskirais atvejais. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia „ypač retus, išimtinius įstatymo numatytus atvejus, o ne paplitusį reiškinį“.

Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės keičiamas tik visos tautos referendumu.

Išeiviai ragino atmesti veto

Išeivijos atstovai ragino Seimą nepritarti Prezidentės veto, tvirtindami, kad juo užkertamas kelias daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis po balsavimo tvirtino, jog toks sprendimas nuvils pasaulio lietuvius. "Labai apgailestaujame, nes labai didelė dalis, kurie išvyko po 1990 metų, yra įgiję kitos valstybės pilietybę, neteks Lietuvos pilietybės. Tai yra labai daugelis žmonių. Jie turėjo pilietybę, jie yra gimę čia, Lietuvoje", – sakė V.Bandis.

Ji mano, kad palaikydami Prezidentės veto "kai kurie politikai išsigando, kad naujai atsiradę rinkėjai balsuotų ne už juos".

Įsigalios kitų metų balandį

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai Konstitucinis Teismas jau daugiau kaip prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais atvejais.

Naujas įstatymo projektas dar Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos laikais parengtas beveik prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol nesugebėta jo priimti dėl nesibaigiančių ginčų, ką į šį teisės aktą derėtų įrašyti.

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymo įsigaliojimas buvo numatytas nuo 2011 metų balandžio 1 dienos.