Lietuvos diplomatų pareiškimai įsiutino lenkus

Po Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškimų dėl lenkų pareigūnų skleidžiamos informacijos Lenkija sustiprino diplomatinį puolimą prieš Lietuvą.

Prilips prasta etiketė?

Kalbėdamas su dienraščiu „Kurier Wilenski“, europarlamentaras Ryszardas Czarneckis pareiškė, esą Lietuva ir visa Baltijos šalių regionas netrukus gali pasidabinti nekokia etikete. Politiko manymu, lenkų padėtis Lietuvoje ir rusų problemos Latvijoje gali privesti prie to, kad visas regionas užsitrauks prastą šlovę dėl tautinių mažumų diskriminavimo.

„Deja, Lenkija jau nebegali atsitraukti. (...) Laikas veikti ir perkelti šį reikalą į tarptautinę erdvę“, - sakė R.Czarneckis.

Siunta ant J.Karoso

Jis ypač pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Justino Karoso pasisakymus, kurie esą dar labiau aštrina konfliktą. Parlamentaro pareiškimas, paskelbtas 1diena.lt, Lenkijoje ir tarp Lietuvos lenkų sukėlė audrą. „Važiuodami nuo Vilniaus krašto į Varėnos rajoną, jie (Lietuvos lenkai – red. past.) sako, kad važiuoja į Lietuvą. Lenkai į Lietuvos kultūrinį, politinį gyvenimą integruojasi daug blogiau negu, sakykim, rusai. Jie nemoka lietuviškai. Jeigu jie nori gyventi Lietuvoje, jie turėtų prie jos artėti, o ne tolti. Manau, kad tie, kurie nori kitaip, tegul važiuoja į Lenkiją – taigi laisvas judėjimas“, - sakė politikas.

R.Czarneckis tokį J.Karoso pareiškimą traktuoja kaip lenkų vijimą lauk iš Lietuvos. Esą tokie pareiškimai kenksmingi abiem valstybėms, o Maskva, savo ruožtu, trina rankas. „Lietuva turi pagaliau savo galvoje paieškoti proto, eiti kompromiso link, nes tas aklas užsispyrimas tik kenkia. Tačiau Kremliuje jis neabejotinai priimamas su pasitenkinimu“, - kalbėjo europarlamentaras.

Jis pridūrė, esą lenkų politikai toli gražu ne visais klausimais yra vieningi, tačiau lenkų padėtis Lietuvoje – išimtis. Europarlamentaras taip pat patvirtino, kad diplomatinis Varšuvos spaudimas Vilniui yra oficiali politinė linija. Esą tokį diplomatijos kursą pasirinko Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pats prieš pusantrų metų sukėlęs audrą savo pasisakymais, esą Lenkija nepripažįsta tarpukariu okupavusi Vilniaus kraštą.

Vertindamas URM pareiškimus, R.Czarneckis tikina, kad Lietuvos diplomatai peržengė ribas. „Tai jau yra tarsi juodai baltas filmas, kuriame negalima pasakyti, kad kaltė yra kažkur per vidurį. Kadangi visa atsakomybė už susidariusią situaciją tenka Lietuvos pusei“, - tvirtina lenkų politikas.

Dar vienas skundas

Lenkų politikų skundai europinėms institucijoms dėl savo tautiečių padėties Lietuvoje jau tapo tradicija. Europarlamentaras Bogusławas Sonikas tęsia šią tradiciją. Jis dėl lenkų padėties Lietuvoje kreipėsi į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą. Tiesa, šis politikas nėra itin griežtai nusistatęs prieš Lietuvą – jis tikina į agentūrą kreipęsis tam, kad lenkų padėtis Lietuvoje būtų įvertinta objektyviai – be lietuvių ar lenkų įsikišimo.

Politikas reikalauja, kad agentūra parengtų ataskaitą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. „Lietuva turi galų gale pradėti gerbti europinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų padėtį“, - dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė B.Sonikas.

Tiesa, šis europarlamentaras apie Lietuvą atsiliepia ne taip aštriai kaip kai kurie jo tautiečiai Briuselyje. B.Soniko žodžiais, lietuviai savo tapatybės pagrindu laiko kalbą, „tame matydami vienintelį savo šansą išlikti slavų mariose“. „Iš ten kyla ir noras ginti lietuvių kalbos švarumą bei jos dominuojančią padėtį – net asmens dokumentuose ir geografiniuose pavadinimuose. Pamėginkime trumpam atsidurti jų (lietuvių – red. past.) kailyje: prisiminkime, kokias emocijas Lenkijoje sukėlė dvikalbių vietovardžių pavadinimų lenkų ir vokiečių kalbomis įvedimas Opolės krašte“, - pridūrė politikas.