Lietuvos biudžetą reguliuos Europos Komisija?

Ateityje kitaip formuoti biudžetą ir atsakingiau planuoti makroekonomikos rodiklius Lietuvą gali priversti Europos Komisijos siūlomos naujos priemonės Bendrijos ekonomikos valdymui stiprinti.

Jas Komisija pasiūlė pajutusi grėsmę eurui ir Bendrijos finansų stabilumui, praneša LTV „Panorama“.

Vis grėsmingiau siūbuojantis Europos Sąjungos (ES) finansų laivelis, problemos, kilusios dėl neapdairios fiskalinės politikos – pavasarį Graikijai, o dabar Airijai – paskatino Europos Komisiją (EK) pasiūlyti Bendrijai naujų priemonių biudžeto priežiūrai griežtinti ir ekonomikos valdymui stiprinti.

Komisija siūlo kelis teisės aktus – juos dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba – numatančius galimybę iš anksto stebėti ir koreguoti eurozonos šalių iždo politiką bei leisiančius greičiau nustatyti ir pašalinti deficito grėsmes. Bendrijos narėms aiškiai sakoma – nesilaikantieji finansinės drausmės ateityje nebebus toleruojami.

EK naujoves Seime pristačiusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad didžioji dalis jų bus taikomos tik eurozonos narėms, tačiau jos yra aktualios ir Lietuvai, siekiančiai tapti šios zonos nare. Tuo labiau, kad kaip viena iš Komisijos auklėjimo priemonių tampa ES paramos skirstymas.

„Bus numatyta, kad atitinkamos dalies biudžeto lėšų gali nesitikėti šalys, kurios nesilaiko fiskalinės drausmės, kadangi šalys donorės tikrai nenorės finansuoti neatsakingųjų išlaidavimo“, – teigia I. Šimonytė.

Pasak ministrės, viena iš siūlomų naujovių – įvedama fiskalinė stebėsenos forma – Europinis semestras. Komisija reikalaus, kad ES narės planus, kaip valdys viešuosius finansus, pristatytų ne metų pabaigoje, kaip dabar, o pavasarį. Tikimasi, kad taip bus užbėgama už akių pavojingam valstybės finansų švaistymui.

„Lietuva, deja, puikus pavyzdys, kai krizė atskleidė tai, ką gerai maskavo iki krizės buvusio bumo pudra. To pasekmė – gana sparčiai auganti valstybė skola, kurios stabilizavimas yra mūsų pagrindinis uždavinys“, – sako finansų ministrė.

„Kai kurių nuostatų, pavyzdžiui, Europos semestro, įvedimas gali būti atspirties taškas mūsų biudžeto sandaros reformai. Tarkime, sklandė tokios idėjos, kad mes galėtume apjungti visus biudžetus į vieną dokumentą, nes kartais ir politikams trūksta aiškumo, kaip gi susidaro tas konsoliduotas deficitas, kokią įtaką vieno ar kito mokesčio pakeitimas gali turėti kitiems biudžetams ir panašiai“, – teigia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Analitikės nuomone, perimdami Komisijos siūlymus ir Lietuvoje galėtume pradėti formuoti biudžetą ne vieneriems, o trejiems metams, taip aiškiau matydami perspektyvą.

EK siūlo griežčiau vertinti ir kiekvienos šalies makroekonomikos rodiklius bei žada reikalauti laipsniškai mažinti leistinas valstybės skolos ribas. Valstybėms, kurios nevykdys reikalavimų, taip pat bus numatytos aiškios baudos.


Šiame straipsnyje: biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių